Atliekų rūšiavimo teisinio reguliavimo aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje analizuojama nacionalinio atliekų rūšiavimą įgalinančio teisinio reguliavimo atitiktis regioniniams teisiniams instrumentams. Tiriama, ar nacionalinės atliekų politikos priemonių sistema suponuoja neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai poveikio mažinimą. Lietuvoje atliekų tvarkymo politika remiasi atliekų tvarkymo hierarchija, kurios pagrindą sudaro teisės aktais įtvirtinti atliekų tvarkymo prioritetai: turi būti vengiama atliekų susidarymo (prevencija), o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, privalo būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui realizuotinas visų pirma tinkamai rūšiuojant atliekas. Valstybė turi sudaryti ne tik palankias, bet ir motyvuojančias teisines prielaidas dalyvauti atliekų rūšiavime tiek atliekas tvarkančias įmonės, tiek tiesioginius atliekų turėtojus („teršėjus“). Straipsnyje akcentuojama, kad nei regioniniai, nei nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, išsamiai neatskleidžia atliekų rūšiavimo sampratos turinio. Ši teisinė spraga suponuoja ydingą praktiką, kad spręsti, ar tinkamai rūšiuojamos atliekos, gali atskiros savivaldybės ir atliekas tvarkantys subjektai (įmonės). Straipsnyje aprašoma atliekų rūšiavimo raida ir teisinio reguliavimo ypatumai Vokietijoje, bei pabrėžiama teigiamos atliekų rūšiavimo patirties sklaidos reikšmė. Atskleidžiami esminiai Vokietijoje taikomų atliekų rūšiavimo sistemų privalumai. Lietuvos, kaip ir Vokietijos, teisiniai instrumentai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, komunalinių atliekų rūšiavimą priskiria savivaldybių kompetencijai.
This article describes the development of a waste sorting and regulatory peculiarities in Germany, and emphasizes the positive value of sharing waste sorting experience. It is revealed the essential advantages of Germany waste sorting systems. It is concluded that Germany already in 1960 had implemented management of waste, the number of which has increased dramatically with growth of industrial production and consumption. Lack of waste management regulation started to raise environmental issues such as soil, groundwater, air pollution, hygiene violations. In the seventies first legal acts were implemented, which prevented to accrue waste in landfills, and with the introduction of producer responsibility are being sorted for recycling. In the eighties Germany already had three main sorting systems: biological waste, paper and packaging waste which fundamentally changed the waste management system in Germany and enabled significantly reduce number of landfills. For waste management, as well as the sorting local government authorities are responsible, which implements its waste sorting (processing) systems on the basis of German national legislation (builds waste containers, provides which waste to which colour containers must be thrown, provides waste collection and transportation to refineries etc.). From the first implementation of waste management legislation today Germany has fully developed waste management system (all waste is sorted, vast majority of landfills are closed, landfills receives only one per cent of untreated waste, even without the introduction of waste charges). In waste sorting area Germany from year to year is a leading country throughout the European Union, which knowhow was used by other Member States (Austria, the Netherlands, France, and Belgium).