Retųjų vaistų prieinamumo problema įgyvendynant teisę į sveikatos priežiūrą
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Teisės nuostatos, kuriomis remiantis grindžiamas retomis ligomis sergančių pacientų aprūpinimas retaisiais vaistais Lietuvoje, yra inspiruotos Europos Sąjungos (ES) teisėkūros. Nors teisinių iniciatyvų sprendžiant retų ligų gydymo problemą mūsų šalyje yra imtasi, tačiau kyla klausimas, ar jos yra pakankamos, ar nėra taip, jog nepagrįstai ribojamas vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, prieinamumas ir kartu retomis ligomis sergančių pacientų teisė i kokybišką sveikatos priežiūrą? Atsakymo i ši klausimą paieška pirmiausia reikalauja teorinio pagrindimo. Todėl pirmoji šio straipsnio dalis skirta istorinėms retųjų vaistų reglamentavimo ES sąlygoms, antroji - retųjų vaistų prieinamumo ir teisės i sveikatos priežiūrą užtikrinimo sąsajų analizei. Registruotų ir neregistruotų vaistų retoms ligoms gydyti prieinamumo materialinės teisinės garantijos Lietuvoje, kaip praktinis šio klausimo aspektas, nagrinėjamos trečiojoje straipsnio dalyje.
The problem of orphan drugs accessibility correlates with the patient's right to health care. Two main factors outline this link: extent of national constitutional obligations in the sphere of health care and limits of national health insurance budget to reimburse very expensive therapies. The incentives provided at the Community level sti mulate the development of orphan medicinai products, in order to facilitate the accessibility of such products on the market. Consequently, the objective of the Regulation (EC) No 14112000 can be qualified as a contribution to the attainment of an effective protection of the right to health care in the EU countries. By the same token it could be refered to the Article 5 of the Directive No 2001l83/EC and Article 83 of Regulation (EC) No 726/2004, which lay down the possibility of using an unauthorised medicinai product for compassionate use on anamed patient basis and to cohorts ofpatients respectively. National legal framework and administrative procedures can provide us with useful indications on the accessibility of orphan drugs in the country. In Lithuania, the administrative provisions conceming the reimbursement of approved therapies in some cases can be treated as inappropriately restrictive, since the decision-making powers of the special commission at the State Patients' Fund lack clear and transparent procedures. At the same time it should be noted that not alllegal possibilities of access to orphan medicinai products are implemented, ego compassionate use programs. Therefore the situation of orphan patients in terms of protection of patient right to access to quality health care can be assessed as insufficient.