Kibernetinių technologijų panaudojimo ginkluotuose konfliktuose poveikis tarptautinei humanitarinei teisei
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip kibernetinių technologijų panaudojimas ginkluotų konfliktų (kibernetinio karo) kontekstuose veikia tarptautinę humanitarinę teisę. Konkrečiai aptariami trys probleminiai aspektai: ar egzistuojanti tarptautinė humanitarinė teisė iš principo gali reguliuoti tokius naujoviškus reiškinius kaip kibernetinis ar kibernetizuotas ginkluotas konfliktas, antra, kokią įtaką kibernetinių priemonių panaudojimas daro ginkluoto konflikto sampratai, trečia, kaip kibernetinių priemonių atsiradimas ginkluoto konflikto kontekste gali paveikti kombatanto (bei asmens, naudojančio ginkluotą jėgą) institutą. Pirmasis probleminis klausimas teoriškai sprendžiamas gana aiškiai, tačiau antrasis ir trečiasis rodo svarbius esamo teisinio reguliavimo aiškinimo pokyčius, kai nemaža dalis klasikinių kriterijų praranda prasmę, o naujieji kriterijai pasižymi tam tikru teisiniu neapibrėžtumu.
Notwithstanding, some more complicated fundamental issues also have to be addressed: how the use of cybernetic weapons and means may affect the classic notion of armed conflict? How it can be interpreted in the light of new technologies, i.e. can we still rely on a classic understanding of weapon’s kinetic effect as the main element, or shall we embrace effectsbased “Schmitt’s criteria”. If it so happens, will it make an act without apparent damage to a person/property equal to military hostilities, required by the armed conflict notion and justify the real-life response to it. The effective or overall control tests were used for the attribution of non-state actor’s activity to the state party of an armed conflict but these tests might not meet its purpose in the virtual battlefield of loose networks and open-source communities. If the concept of armed conflict is treated more flexibly, other changes (including issues of attribution) may follow, as well. Perhaps this is the way how the combatant institute will evolve. With classic combatant’s criteria impossible to apply on virtual battlefields, one of the options would be to elaborate concepts of “constant combat function” and “direct participation in hostilities” more precisely, as well as to reconsider state’s affiliation requirements.