Atsakomybė maisto teisėje: tinkamo subjekto ir jo rūpestingumo pareigos nustatymo problema
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Vartotojų pasitikėjimą Europos Sąjungos maisto kontrolės sistema sukrėtę skandalai lėmė diskusijas dėl poreikio apsaugoti vartotojus pasitelkiant atsakomybės institutą maisto teisėje. Tačiau taikant atsakomybę už maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus susiduriama su tam tikrais sunkumais. Didėjanti maisto tvarkymo subjektų sąveika ir sutartiniai jų tarpusavio įsipareigojimai lemia, kad tam pačiam maisto produktui įtakos turi ar gali turėti ne vienas maisto tvarkymo subjektas. Vis dėlto teisės aktų nuostatos vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar kiekvienas toks maisto tvarkymo subjektas, aptikus nesaugų maisto produktą rinkoje, gali būti vienodai už tai atsakingas, neleidžia. Be to, tai, kad, reglamentuojant maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę, maisto tvarkymo subjektams nėra užtikrinamas pakankamas teisinis apibrėžtumas, parodė ir Europos Teisingumo Teismo sprendimas Lidl Italia byloje. Tad šiame straipsnyje analizuojami atsakomybės pasidalijimo ypatumai Europos Sąjungos maisto teisėje bei Lietuvos nacionalinės teisės normose, taip pat vertinamas rūpestingumo pareigos kriterijus nustatant, kuriam maisto tvarkymo subjektui priskirtina atsakomybė už maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
This would help to avoid cases of unfounded liability and to prevent unnecessary burden to business. National provisions of the Lithuanian food law also do not explicitly define the limits of responsibility of food business operators in the food chain. Determination of the subject of liability and the content and scope of its due diligence depends on the type of the applicable liability. The article also examines the peculiarities of legal regulation and application of administrative liability, when the fault is a necessary prerequisite for liability. Therefore, the fact whether a food business operator has fulfilled his due diligence must be assessed case by case. Meanwhile, provisions regulating special tort, i.e. liability for damage caused by defective products or services, foresee strict liability. Furthermore, in the case of contractual liability, the final food business operator as a businessman is subject to liability without fault. Hence, the paper, from the perspective of consumer, discusses the interaction between provisions, regulating contractual liability, and provisions, regulating special tort.