Labour law within the recent jurisprudence of the European Court of Human Rights
| Author | Affiliation |
|---|---|
Reufels, Martin | |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje analizuojama naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos įtaka Vokietijos darbo teisės praktikai. Trumpai pristatę bendruosius EŽTT jurisprudencijos įtakos aspektus, autoriai straipsnyje analizuoja Vokietijos teismų ir EŽTT praktiką bylose dėl lojalumo dvasiniam darbdaviui (Bažnyčiai) bei įskundimo. Išanalizavę minėtą jurisprudenciją, autoriai daro išvadą, kad tokiose bylose EŽTT patvirtino Vokietijos nacionalinių teismų suformuluotus principus. Todėl EŽTT jurisprudencijos poveikis bus gana nežymus, kadangi jis nėra toks reikšmingas, kad pakeistų nacionalinių teismų jurisprudenciją bylose dėl atleidimo. EŽTT sprendimai tik atskleidė problemas, kylančias bylose dėl dvasinių darbdavių veiksmų bei įskundimo. Straipsnyje analizuojami svarbiausi ir problemiškiausi šių bylų aspektai. Autorių nuomone, nėra pagrįstas susirūpinimas, kad EŽTT taps ketvirtąja instancija, kurioje bus peržiūrimi ne tik tie Vokietijos nacionalinių teismų sprendimai, kurie menamai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, bet ir visi sprendimai, dėl kurių teisingumo kyla dvejonių. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į problemą, kad EŽTT pripažino peticijas priimtinomis, nepaisydamas Europos žmogaus teisių konvencijos 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi nacionalinių teismų galutiniuose sprendimuose, kuriais skundai buvo atmesti, nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių šie skundai nebuvo nagrinėjami.
The article deals with the impact of the recent jurisprudence of the European Court of Human Rights (ECHR) on the German labour law practice. After a brief introduction of the general importance of the jurisprudence of the ECHR for the German labour law (I.), the authors illustrate the German and the ECHR’s jurisprudence on the duty of loyalty towards the ecclesiastic employer (II.) and whistle blowing (III.). Analysing this jurisprudence, the authors come to the conclusion that the ECHR approved the principles of the German jurisprudence in these cases. Therefore, its impact on the practice will be rather marginal as it does not obtain such a far-reaching significance that a change in the jurisprudence regarding dismissals is to be expected. The judgements merely raised the awareness for the set of problems in the context of ecclesiastic employers and whistle blowing. In this regard, the article will try to provide the reader with basic directions on how to deal with this jurisprudence. Finally, the authors argue that concerns, the ECHR could evolve into a further instance reviewing all German judgements not only regarding the question if there is a violation of the Convention or not but regarding the correctness of the findings are unfounded. On the other side, the article addresses the problem that – apparently – applications have been declared admissible by the ECHR despite Art. 35 para. 1 of the European Convention on Human Rights because the final decision on the national level – dismissing the complaint as inadmissible – did not reveal the reason why the application did not succeed.