Literatūra ir muzika : paralelės ir analogai

Nors pasauliniame literatūros moksle nuo seno gana plačiai domimasi muzikos ir literatūros sąsajų įvairiais aspektais, bet Lietuvoje tokių tyrimų yra mažai. Ypač trūksta darbų apie muzikos formų analogus literatūros kūriniuose: paprastai apsiribojama fonetikos, sintaksės - intonacijos ir ritmikos muzikiniais ypatumais. Lietuvoje skaitytojai yra pripratę literatūros kūrinio, o ypač poezijos, muzikalumą sieti su stipria garsine eilėraščio sugestija. Norėjau panagrinėti literatūros muzikalumą formų požiūriu ir tam tikslui pasirinkau klasicizmo - romantizmo paradigmos autorių Maironio, V. Mykolaičio- Putino, J. Aisčio, B. Sruogos kai kuriuos kūrinius. Darbe ypač daug dėmesio skirta Maironio, kaip vieno lietuvių poetinės kultūros fundamentų, kūrybai, paremtai klasicistine poetika, tačiau turinčiai ir romantizmo, ir folklorinės tradicijos bruožų. Analizuodama šių rašytojų kūrybą siekiau įrodyti, kad muzikos forma išreiškia bendruosius kūrybinio mąstymo dėsningumus, ištirti muzikos formų funkcijas poezijoje, praturtinti literatūros kūrinio kompozicijos sampratą ir praplėsti muzikologijos galimybes literatūros moksle.