Atstovavimo civiliniame procese sampratos problema
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Atstovavimas civiliniame procese apibrėžiamas skirtingai. Vieni autoriai atstovavimą civiliniame procese apibrėžia kaip procesinių veiksmų sistemą, kiti – kaip teisinį santykį, treti – kaip civilinio proceso teisės institutą. Ir visi šie autoriai iš dalies yra teisūs, nes doktrinoje nėra suformuluotos universalios atstovavimo sąvokos, kuri visiškai atskleistų atstovavimo esmę. Norėdama suformuluoti atstovavimo civiliniame procese definiciją autorė pirmiausia išskiria pagrindinius šio instituto požymius, vėliau – apibendrina įvairių šalių mokslininkų mintis. Straipsnyje nurodoma, kad skirtingi autoriai į atstovavimą civiliniame procese žiūri iš skirtingo lygmens, todėl ir nėra suformuluoto vieno procesinio atstovavimo apibrėžimo. Autorės nuomone, atstovavimo civiliniame procese sampratoje turi atsispindėti visi trys teisinio reguliavimo mechanizmo lygmenys: teisės normos; teisiniai faktai ir teisiniai santykiai. Laikydamasi šio požiūrio autorė formuluoja atstovavimo civiliniame procese definiciją.
The author noticed that the concept of representation in civil procedure reflects three levels of the legal regulation mechanism: legal norms, legal facts, and legal relationships. Representation in civil procedure is a legal relationship in which one party (properly authorised representative) on behalf and for the need of another party (represented person) carries out a complex of activities in a civil case which create legal consequences in the legal sphere of the represented person and are regulated by the legal norms of an interdisciplinary institution.