Neformalusis suaugusiųjų švietimas: struktūrinio funkcionalizmo ir socialinio konflikto teorijų perspektyva
| Author | Affiliation |
|---|---|
Butvilė, Jūratė | |
Šiaurės Lietuvos kolegija |
| Date |
|---|
2014 |
Straipsnyje teoriniu lygmeniu aptariamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo aktualijos, o taip pat ir kai kurios ryškesnės sociologijos mokyklų – struktūrinio funkcionalizmo bei socialinio konflikto – įžvalgos. Būtent šių pasirinktų teorijų fone buvo aptariami šie suaugusiųjų mokymosi aspektai: a) žinių svarba individo socializavimosi procese bei jo / jos tinkamo funkcionavimo socialinėje realybėje, atliepiant jungiamąsias visuomenines vertybes tiek instituciniu/organizaciniu, tiek ir asmeninio apsisprendimo dalyvauti lygmenimis; b) skirtingų socialinių grupių turima galia, ekonominio statuso bei jų marginalizacijos/stratifikacijos pasireiškimu, sprendžiant konflikto ir konsensuso, kaip esminių kiekvienos visuomenės sudedamųjų dalių, santykį; c) žinių ir kompetencijų – žmogiškojo kapitalo – vaidmens išryškinimas rinkos ekonomikoje bei šių švietimo produktų ekonominės vertės išraiška, apimant švietimo vartojimo, investicijų į švietimą ir atsiperkamumo konceptus. Pasirinktas pagrindinis tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė, lyginimas ir interpretavimas.
Topicalities of non-formal adult education are discussed in this paper mainly based on theoretical analysis and findings. Also significant insights and statements of structural functionalism and social conflict are revealed, and interpreted within the context of adult learning processes. Based on those theories few aspects of adult education are analyzed: i) the importance of knowledge within individual’s socialization and for his/her appropriate functioning in the social reality taking into account both societal values and self-decision to participate in learning activities; ii) the power of various social groups, their economic status and marginalization/stratification risk while solving the relations between conflict and consensus; iii) the meaning of knowledge and competence – human capital – within such areas as economic trade, consumption of education, and investments into education. Main method for these explorations was chosen the analysis and interpretation of scientific literature and some statistical data as well.