Pirmųjų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų prieglobsčio bylose pamokos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Nuo 2009 m. Europos Sąjungos valstybių narių teismai pirmą kartą įgijo realią teisę teikti paklausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES teisės aiškinimo ir taikymo prieglobsčio srityje. Pirmieji Teismo priimti sprendimai rodo dviprasmiškas tendencijas: vieni kaltina teismą nekompetentingumu prieglobsčio klausimais, kiti mano, kad autoritetingo sprendimo priėmimas ne nacionaliniu lygmeniu padės išvystyti teisminę prieglobsčio teisės aiškinimo ir taikymo praktiką Europos Sąjungoje, ko nepavyko pasiekti tarptautiniu mastu. Kadangi ES Teismo sprendimai taip pat yra ES teisės dalis, valstybės narės turėtų vystyti nacionalinę prieglobsčio teisę atsižvelgdamos į teismo sprendimus dėl ES prieglobsčio teisės aiškinimo ir taikymo. Iki 2012 m. pradžios teismas buvo priėmęs aštuonis sprendimus, kuriais aiškinami įvairūs ES prieglobsčio teisės probleminiai klausimai. Šiame straipsnyje apibendrinama ES Teismo praktika prieglobsčio bylose, susijusiose su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimu, ir pateikiamas kritiškas Teismo priimtų prejudicinių sprendimų vertinimas. Straipsnio tikslas – supažindinti Lietuvos suinteresuotas institucijas ir pavienius teisininkus su pirmaisiais ES Teismo sprendimais prieglobsčio bylose ir paskatinti diskusiją dėl Teismo sprendimuose nustatytų taisyklių pritaikymo Lietuvoje.
Due to limited size, this Article presents the analysis of two EU Court judgments adopted on interpretation of the 2004 Qualification Directive: Elgafaji v. The Netherlands (2009) dealing with granting of subsidiary protection, and Abdulla and others v. Bundesrepublik Deutschland (2010), dealing with cessation of refugee status. The value of those judgments first of all lies in the guidance they provided to the Member States on such concepts as: protection in a situation of an armed conflict, agents of protection, effectiveness of protection; as well as determination of a relationship between refugee status and subsidiary protection, relationship of the Qualification Directive with the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms (ECHR), also cessation of protection. Elgafaji decision, while quite liberal with regard to persons seeking international protection, is not so liberally applied in the Member States’ practice and does not in itself guarantee positive outcome of the application of a concrete individual fleeing from an armed conflict, or a liberal approach to granting subsidiary protection in the Member States. Based on Elgafaji judgment it is clear that: Art. 15(b) of the Qualification Directive correspond to Art. 3 ECHR, while Art. 15(c) provides additional protection and in that it expands the Member States’ obligations beyond the ECHR to provide protection to persons fleeing in situations of armed conflict [...]