Teisinis rengimasis Steigiamojo Seimo rinkimams

Abstract

Šie – 2010-ieji – metai Lietuvos Steigiamojo Seimo istorijoje jubiliejiniai – jis buvo išrinktas ir pirmą kartą susirinko lygiai prieš devyniasdešimt metų. Turėdamas specialų Lietuvos piliečių – rinkėjų – mandatą valstybės steigimo funkcijai atlikti, iškilmingu atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės, kaip įvykusio fakto, 1920 m. gegužės 15 d. deklaravimu Steigiamasis Seimas teisiškai fiksavo valstybės tapsmą ir nustatė jos konstitucinius pagrindus. Tai neblėstančios reikšmės Steigiamojo Seimo nuopelnas, juolab kad su šia jo rezoliucija ir prieš tai – 1918 m. vasario 16 d. – priimtu ne mažiau žinomu Lietuvos Tarybos nutarimu taip pat yra siejamas prieš dvidešimt metų pakartotinai atkurto Lietuvos valstybingumo teisinis ir istorinis tęstinumas: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ jie įvardijami niekada nenustojusiais teisinės galios ir likusiais Lietuvos valstybės konstituciniu pamatu. Bet tam, kad Steigiamasis Seimas anuomet tikrai galėtų kalbėti visos tautos vardu, kad niekam nekeltų abejonių dėl atstovavimo, jo rinkimai, nepaisant dar neįveiktų pokario sunkumų, sutelktų išpuolių iš agresyvių kaimyninių valstybių pusės ir besikuriančiai valstybei natūraliai kylančių sunkumų, demokratijos požiūriu turėjo būti surengti nepriekaištingai. Šiame straipsnyje aptariamos jaunos valstybės pastangos sukurti teisines prielaidas, galėsiančias užtikrinti tikrai demokratinius kanonus atitinkančius Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimus ir galimai tobulesnį tautos atstovavimą.