Terorizmas: grėsmė žmogaus teisėms ir laisvėms
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje analizuojama kovos su terorizmu bei jo prevencijos įtaka žmogaus teisėms ir laisvėms. Keliama hipotezė, kad kovojant su terorizmu bei vykdant jo prevenciją, atsiranda grėsmė žmogaus teisėms ir laisvėms, nepagrįsto jų ribojimo tendencijos. Problema analizuojama aptariant visuotinai pripažįstamos terorizmo definicijos nebuvimo ir žmogaus teisių ir laisvių ribojimo koreliacijas bei nagrinėjant žmogaus teisių ir laisvių ribojimo masto atitiktį teisinio reguliavimo poreikiams kovos su terorizmu bei jo prevencijos srityje. Daroma išvada, kad šiuo metu su terorizmu dažnai kovojama paneigiant žmogaus teises bei, kad kovos su terorizmu politika, tikėtina, tapo modernia priemone pridengti daromus žmogaus teisių pažeidimus.
Conclusions: Recently there are countries which do not define “terrorism” and there are countries that have even several official definitions for “terrorism”. States or separate subjects gain right to define the main aspects of terrorism at discretion and accordingly select measures and degree for fight against the terrorism and its pre-emption. Subsequently the conditions to implement self-beneficial policy in favourable ways, like baseless limits of human rights and liberties, under the cover of fight against terrorism. Consequently the fight against terrorism and its prevention turn into a benefit tool of political manipulations; the states are not concerned in regulation of the problem of terrorism. States widely use the absence of definition for “terrorism” to legitimate breaches of human rights and liberties: recently the fight against terrorism is in contrast with safety of human rights. There are hints that the only way to ban the development of terrorism is only for an account of human rights (infringe right of terrorists and other people).