Intellectual property rights within the university: the Lithuanian and US examples
| Author | Affiliation |
|---|---|
Karjala, Dennis | Arizona State University |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Autoriai daro išvadas, kad technologijų perdavimo centrai turi dvilypę naudą universitetams. Be mokslininkų ir tyrėjų darbo komercinimo, pasireiškia ir šalutinė nauda – technologijų perdavimo integravimas į studijų procesą, leidžiantis studentams tiesiogiai dalyvauti mokslo ir verslo bendradarbiavimo santykiuose. Be to, atsižvelgiant į JAV patirtį ir probleminį technologijų perdavimą Lietuvoje, siūlomos technologijų perdavimo centrų vadybos inovacijos. Autorių nuomone, technologijų perdavimo procesas būtų efektyvesnis, jeigu mokslininkams ir tyrėjams būtų suteikiamos ekonominės intelektinės nuosavybės teisės, tai kaip buvo JAV devintajame dešimtmetyje. Kaip reformos kryptis Lietuvoje pasirinktas automatinis teisių perdavimas universitetams ekonomiškai neveiksmingas, nes universitetai (ypač Lietuvoje) stokoja komercinimo gebėjimų, o esamos kompensavimo sistemos mokslininkams ir tyrėjams nepakankamai kompensuoja kūrybiškumą ir inovacinį darbą. Lietuvai siūlomas efektyvesnis technologijų perdavimo modelis. Reiktų įsteigti vieną ar du technologijų perdavimo centrus, kurie aptarnautų kelis universitetus, nustatyti privalomą sukurtų ir perduodamų technologijų bei mokslo rezultatų deklaravimą ir deponavimą, o visas ekonomines intelektinės nuosavybės teises suteikti patiems mokslininkams ir tyrėjams.
The article revises the intellectual property rights within the university, from the perspective of facilitating and commercializing faculty creativity. The objective of the article is to critically asses the state of the US and Lithuanian policies for the intellectual property rights within the university, and producing of proposals for the adjustment of the technology transfer model and increasing the efficiency thereof. Particular focus is given for the so called university technology transfer office practices by providing a glimpse at their practical effects. The experience of the Arizona State University is assessed and compared to the recent Lithuanian initiatives on the matter. The authors conclude that the technology transfer office model is may have unexpected secondary benefits for the universities, however may need to be adjusted in order to address inefficiencies thereof, which are prohibitive for small universities and countries.