Želdynų įtaka gyvenimo kokybei ir būsto kainai Vilniuje

Abstract

Vystantis transportui ir technologijoms, vykstant globalizacijos procesams, atokesni miestų rajonai tapo lengviau pasiekiami, todėl miestų plėtrai įtakos turi nauji veiksniai. Transporto priemonių gausėjimas, miestų ribų išsiplėtimas sudaro galimybes gerinti miestiečių gyvenamąją aplinką, didinti želdynų ir vandens telkinių plotus. Vertinant miestiečių gyvenimo kokybę, dažnai pažymima, kad natūralūs gamtos elementai, tokie kaip medžiai ir vanduo, miestus daro darnesnius ir patrauklesnius, o gyvenamąją aplinką sveikesnę ir kokybiškesnę. Technologijų vystymasis pamažu keičia žmonių sąmonę, prioritetus, gyvenimo kokybės vertinimą. Kintanti prestižinio buto samprata atsispindi butų kainų pokyčiuose. Butų kainos yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių miestų ir rajonų ekonominio išsivystymo lygį ir gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šalia žinomų klasikinių ekologinių želdynų savybių (dulkių sulaikymas, oro švarinimas) jie turi didelę socialinę reikšmę. Nustatyta, kad želdynai mažina stresą, veikia raminamai, mažina agresyvumą, gerina kaimynų bendravimą ir stiprina bendruomenes. Nagrinėjant butų kainas miestuose, tenka vertinti tai, kad miesto struktūra nėra homogeninė. Miestą sudaro mikrorajonai, kuriems dažniausiai būdingos tam tikros bendros savybės: rajono užstatymo intensyvumas, darbo vietų skaičius, atstumas nuo miesto centro, želdynų dydis ir kt. Siekiant įvertinti tam tikrų rodiklių įtaką būsto kainai skirtinguose miestų rajonuose, sudarytas empirinis koreliacinis-regresinis modelis, o, nustatant bendras miesto rajonų grupes, taikytas klasterių metodas. Vilniaus miesto pavyzdžiu miesto rajonai suskirstyti į tris klasterius, kurie labai skiriasi būsto kaina bei želdynų, tenkančių vienam gyventojui, plotu. Remiantis atlikta atematine-statistine analize, pateiktos išvados.