Draudimo skųsti sprendimą už akių klausimai
| Date |
|---|
2005 |
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtintas draudimas šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, skųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka. Apžvelgdama skirtingą sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūros bei apeliacinio proceso teisinę prigimtį, autorė nesutinka su kritikų argumentais, kad specialios teisių gynybos procedūros pasyviajai šaliai nustatymas yra lemtas įstatymo leidėjo siekio „nubausti“ pasyviąją šalį arba kad toks teisinis reglamentavimas pats savaime laikytinas pažeidžiančiu pasyviosios šalies teises. Kartu straipsnyje pripažįstama, kad absoliutus apeliacijos teisės draudimas pasyviajai šaliai nėra visiškai suderintas su gana griežtomis įstatyme įtvirtintomis sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygomis. Ši teisinio reglamentavimo spraga turi neigiamą įtaką teismų praktikai, nes apeliacinės instancijos teismai yra verčiami peržengti savo kompetencijos ribas nagrinėjant atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma pakeisti sprendimą už akių. Įvertinus užsienio valstybių patirtį šioje srityje, Lietuvoje pasirinktą sprendimo už akių modelį bei įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio ypatumus, egzistuojančią problemą siūloma spręsti pasirenkant kompromisinį variantą – suteikiant pasyviajai šaliai galimybę apeliacine tvarka skųsti sprendimą už akių esant tam tikriems įstatyme aiškiai įvardytiems pagrindams.
This situation points to the need of changing the existing legal regulation, either liberalize the conditions for the default judgement to be set aside, or granting the defaulting party a right to appeal against the default judgement. Presently the draft law, proposing to completely abolish the prohibition for the defaulting party to appeal default judgement was presented to the Seimas. However, in the opinion of the author, such a solution is not convenient. Bearing in mind some exceptions to the prohibition to present new evidence on appeal that exist in Lithuania, strict position of the Supreme Court of Lithuania regarding the right of appellate court to remit the case to the first instance court and experience of some other countries having analogous legal regulation, such amendments may cause a danger of abuse of procedural rights by defaulting party as well as distort the existing model of appeal. The author offers another solution under which the defaulting party may be granted a right to appeal against the default judgement only on the certain grounds listed by law.