Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinių teisių apsauga pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją

Straipsnyje analizuojama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinių teisių apsauga pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Ši tarptautinė sutartis neįtvirtino tautinės mažumos sąvokos ir nesuteikė specialių teisių tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims. Tačiau ši Konvencija tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinių teisių apsaugos atžvilgiu unikali tuo, kad vienas iš šios tarptautinės sutarties 14 straipsnyje minimų draudžiamos diskriminacijos pagrindų yra priklausymas tautinei mažumai. Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinės teisės gali būti ginamos pagrindinių žmogaus teisių apsaugos kontekste.

The purpose of this article is to analyze the protection of linguistic rights of persons belonging to national minorities in Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Though this international treaty did not define and establish special rights for persons belonging to national minorities, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms may be effective instrument for the protection of linguistic rights of persons belonging to national minorities. The 14th article of this Convention is the background for this protection, because one of the forbidden basis, mentioned in this article, is „association with a national minority“. Also the jurisprudence of European Court of Human Rights represents the protection of linguistic rights of persons belonging to national minorities in the context of the protection of fundamental human rights.