Apgaulės samprata ir reikšmė atribojant sukčiavimą ir civilinės teisės pažeidimą
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Autorius nagrinėja pagrindinį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, požymį – apgaulę, pateikia jos sampratų ir požymių įvairovę. Išanalizavus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamosios teisės literatūrą, suformuluojama apgaulės sąvoka, aptariami diskusiniai klausimai, kylantys aiškinant šį požymį. Straipsnyje nagrinėjamos apgaulės rūšys, išeinančios už klasikinės apgaulės ribų, tokios, kaip elektroninės sistemos apgaulė, apgaulė per trečiuosius asmenis ir panašiai. Autorius išsamiai analizuoja apgaulę pateikiant melagingus duomenis dėl ateities faktų, išdėsto savo poziciją dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu požymio naudojimo aiškinant apgaulės sampratą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas sukčiavimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo kriterijams. Išnagrinėjama teismų (ikiteisminio tyrimo) praktika sukčiavimo bylose, išskiriamos pasitaikančios klaidos, taip pat akcentuojamos teigiamos kryptys. Galiausiai pateikiama nauja apgaulės samprata ir išskiriami esminiai baudžiamosios ir civilinės atsakomybės skiriamieji bruožai.
Next the article discusses deception, when the criminal uses false intentions: the author recognizes such way of fraud as positive. The author reviews the problems of abusing trust, as the way of committing the fraud. In spite of some different opinions about this way, the author suggests that abusing trust should not be explained as a substantive way to commit the fraud. Finally, the focus of the article is in finding the dividing line between fraud and tort. The author collected court and pre-trial institution decisions, analysed them and highlighted the mistakes in court decisions as well as positive court practices. The article concludes in proposing key criteria which can help to separate fraud from tort: a) substantial deception; b) aggravating the position of a creditor; c) the criterion of attentive and a careful victim. These criteria could be used in Criminal Law theory and court decisions to strengthen the motives for determining criminal liability.