Filosofinė kalba kaip meno kūrinys
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mitkutė, Inga |
Logos |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje aptariamos patyrimo išraiškos galimybės filosofinėje kalboje, kurios poveikis atskleidžiamas lyginant ją su meno kūriniu remiantis kai kuriais meninės patirties bruožais. Apibūnami ir analizuojami požymiai, leidžiantys kalbą įvardyti kaip „svarią“ ir priešpriešinti ją tuščiai kalbai. Remiantis George’u Steineriu, kalba kaip kūrinys priešpriešinama komentarui; teksto ar kalbos įsiminimas pateikiamas kaip interpretacijos, taigi ir „svarios“ kalbos, sąlyga. Vis dėlto, analizuojant G. Steinerio siūlomos budrios atminties charakteristikas bei oralumo kultūrai būdingą įsiminimo mechaniką, aprašytą Walterio Ongo ir Alberto Lordo darbuose, kvestionuojamas įsiminimo pobūdis. Siūloma, kad nesąmoningas atminties pobūdis galėtų būti efektyviai išnaudojamas stimuliuojant gyvą žodžių ir patirties apsikeitimą, šitaip padedant atskleisti jų prasmę. Kitas svarbus nagrinėjamas aspektas yra pasakojimo ir dialogo plotmė. Kalba kaip pasakojimas traktuojamas ne kaip tiesioginis patirties perdavimas, bet kaip jos sėja. Kalba kaip dialogas siejama su patyrimo kūrimu kalbėjimo akimirką, turinčiu didelės įtakos dalyko suvokimui, ir toliau susiejama su etika. Trumpai tariant, šio darbo tema galėtų būti apibūdinta klausimu: „Kaip įmanoma pasakyti daugiau nei žodžius?“.
This article deals with a possibility to express experience through language in a philosophical talk. Effect of a philosophical talk is revealed through the analogy of an impact of artwork. Aspects of an artistic experience are given as a basis for application of the same mechanism when thinking about a philosophical talk. Dimentions of a „weighty“ talk as opposed to an empty one are described and analysed. A talk as creation is opposed to a mere comment referring to George Steiner; memorization of a text or a talk is put as a condition for true interpretation and hence a „weighty“ talk. However, character of memorizing is questioned in analysis of G. Steiner’s suggested vigilant memory and patterns of memorization in oral culture, discussed by Walter Ong and Albert Lord. It is suggested that unconscious aspect of our memory could be effectively used in stimulating a vivid interaction between words and experience, thus helping to reveal their meaning. Another aspect important for the topic is dimention of narrative and dialogue. Talking as narration is considered not as a direct transfer of experience, but as a seed for it. Talking as dialogue is related to creating experience in the moment of talking, also having a great effect on perception of the issue and is further related to the question of ethics. On the whole, the topic of this work could be described with a question: „how is it possible to say more than words?“.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.12 | 0.148 | 2011 | Q3 |