Baudžiamosios atsakomybės už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu taikymo ypatumai Lietuvos baudžiamosios teisės jurisprudencijoje
| Author(s) |
|---|
Pranka, Darius |
| Date Issued |
|---|
2016 |
Autorius straipsnyje nagrinėja Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje šiuo metu aktualiausias Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies taikymo problemas. Pirmiausia keliama abejonė dėl šios veikos tinkamo reglamentavimo baudžiamajame įstatyme. Autoriaus nuomone, įstatyme nepagrįstai palikta spraga nekriminalizuojant netikro ar suklastoto dokumento įgijimo. Po to straipsnyje trumpai apibendrinami dokumento požymiai – daroma išvada, kad elektroninis dokumentas tai pat gali būti nagrinėjamo nusikaltimo dalyku, tačiau svarbu, kad tokio dokumento turinys ir forma turėtų įtaką kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Daugiausia dėmesio skiriama teismų praktikoje formuojamiems Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumams, akcentuojant ne formalų baudžiamosios atsakomybės taikymą, bet nustatant konkretaus dokumento reikšmę teisiniams santykiams. Apibendrinus tiek užsienio valstybių baudžiamuosius kodeksus, tiek Lietuvos teismų praktiką, daroma išvada, kad įstatymų taikytojas teisingai formuoja teismų praktiką, tačiau, siekiant išvengti piktnaudžiavimų nepagrįstais kaltinimais, tikslinga Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį koreguoti. Todėl, atsižvelgiant į straipsnyje padarytas išvadas, pabaigoje siūloma tobulinti galiojantį baudžiamąjį įstatymą, jame nurodant atitinkamus papildomus šios veikos požymius.
The author analyses the most significant problems in applying Article 300 Part 1 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which concerns the field of Lithuanian criminal doctrine and current court practice. First, some doubts are highlighted about the regulation of this article in criminal law. In the author’s opinion, a shortcoming occurs in the Criminal Code of the Republic of Lithuania when there is no criminal liability for obtaining a forgery. The features of the document are then briefly analysed and given finding that the electronic document, as well as simple document, could be the object of such crime – the main attention must be pointed to the legal significance of the document. The largest part of the article concerns the specifics of applying Article 300 Part 1 in court practice, noting not formal criminal liability but making the legal significance of the document to legal relationships. In generalising the criminal law of different foreign countries and the practice of Lithuanian courts, it is concluded that a change to the criminal code is needed. Because of that, the author suggests including some additional features in Article 300 Part 1 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.