Kai kurios Lietuvos tiesės kūrimo problemos ir Konstitucinis Teismas
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
1999 |
1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje buvo įtvirtinta konstitucinės priežiūros doktrina ir konkreti jos išraiška – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo įkūrimas ir jau išsiplėtojusi praktinė jo veikla skatina nuodugniau įvertinti šios institucijos vietą ir vaidmenį šalies teisės sistemoje. Tokį tikslą lemia neabejotinai aktyvi Konstitucinio Teismo veikla Lietuvos teisės kūrimo procese. Lietuvos valstybės organizacijos vidaus ryšių suderinimas tiesiogiai siejasi su dinamiška teisės raida, tačiau kuriant Lietuvos teisę susiduriama su daugeliu teorinių ir praktinių problemų. Šie procesai suponuoja kai kuriuos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio prieštaringumus. Vienas iš jų – įstatymų, poįstatyminių teisės aktų normų prieštaravimai Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimai, įvertinantys, ar teisės normos atitinka Konstituciją, visada sukelia teisinius, visuomeninius padarinius. Tais atvejais, kai teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, atsiranda realūs teisiniai padariniai – ši teisės norma pašalinama iš teisės sistemos, jos nebegalima taikyti. Ir šiuo, ir kitu atveju, t.y. tuomet, kai teisės normos teisėtumas nepaneigiamas, Konstitucinio Teismo nutarimo argumentai bei motyvai gali būti vertinami ir teisės šaltinių aspektu. Taigi akivaizdu, jog Konstitucinio Teismo aktai, kad ir kaip juos vertintumėme teisės šaltinių sistemoje, yra realus teisinis reiškinys, kurio išsamesnė mokslinė apžvalga padės platesniu teisiniu požiūriu įvertinti teisės kūrimo Lietuvoje problemas. Autoriaus nuomone, reikšmingiausias ir lemiamas Konstitucinio Teismo aktų vaidmuo yra tas, kad jais nuolatos pabrėžiamas fundamentalus Konstitucijos viršenybės principas. Tai labai svarbu būtent dabar, kai yra formuojama Lietuvos teisė. Šie aktai svarbūs ir politiniame procese, kadangi jie sudaro prielaidas išvengti aštresnių konfliktų, politinius ginčus išspręsti būtent Konstitucijos pagrindu. Teisinės pozicijos, kurias savo nutarimuose formuluoja Konstitucinis Teismas, dažnai yra nenaujos, žinomos lyginamojoje teisėje, tačiau, šiaip ar taip, jos yra svarbios būtent dabar, kai teisė neretai kuriama ir gaivališkai, ir prieštaringai. Štai kelios tokios teisinės pozicijos: įstatymo ar poįstatyminio akto galios negalima nukreipti į praeitį; poįstatyminiais teisės aktais negalima peržengti įstatymo veikimo ribų; teisės normų sistemoje negali būti tokių teisės normų, kurios viena kitai prieštarautų arba viena kitą neigtų; bendrasis įstatymo tikslas turi atitikti įstatymo normų turinį. Tai tik keletas teisinių pozicijų, kurios vienu ar kitu aspektu nagrinėjamos ir šiame straipsnyje.
The Constitution of the Republic of Lithuania was approved in the Referendum on 25 October 1992. It consolidated the doctrine of constitutional review and its practical form – the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The foundation of the Constitutional Court and its already developed practical activities stimulate to evaluate more thoroughly the place and role of this institution in the state's system of law. Such an aim is predetermined by an undoubtedly active work of the Constitutional Court in the process of the creation of Lithuanian law. The co-ordination of the inner relations in the organisation of the Lithuanian state is directly linked up with a dynamic development of law; however, while creating Lithuanian law one faces up with a lot of theoretical and practical problems. These processes determine some discrepancies of an objective and subjective character. One of them is the conformity of the laws and the norms of substatutory legal acts with the Constitution. The rulings of the Constitutional Court, evaluating the correspondence of legal norms with the Constitution, always cause legal social consequences. In the cases when a legal norm is recognised to be not in compliance with the Constitution, there appear real legal consequences - this legal norm becomes eliminated from a legal system, i.e., it can not be applied any more. In this and the other case, i.e. when legality of a legal norm is not negated, the arguments as well as motives of the ruling passed by the Constitutional Court may also be evaluated by the aspect of legal sources. Thus, it is obvious that the acts of the Constitutional Court – no matter how they might be estimated within the system of legal sources – are a real legal phenomenon, the more comprehensive scientific survey which will help to evaluate the problems of the creation of law in Lithuania in a broader legal panorama. According to the author's opinion, the most important and decisive role of the acts of the Constitutional Court is that they constantly underline the fundamental principle of the superiority of the Constitution. It is very important especially now when Lithuanian law is being formed. These acts are also important in the political process as they compose preconditions for avoiding more acute conflicts, and settling political disputes on the bases of the Constitution. Legal positions which are formed by the Constitutional Court in its rulings are often not new ones, they are known in comparative law. However, in one way or another, they are important especially now, when the formation of law often goes on spontaneously as well as contradictory. Here are some such legal positions: a law or a substatutory act can not be used retroactively; substatutory legal acts can not overstep the boundaries of the functioning of laws; in the system of legal norms there can not be such legal norms which would contradict or negate each other; the general aim of a law has to correspond to the content of norms of a law. These are only some legal positions which are also being examined in this article.