Pabėgėlių teisė : monografija
| Date |
|---|
2005 |
Pabėgėlių teisių apsauga yra vienas aktualiausių šiuolaikinių žmogaus teisių iššūkių ne tik pasaulio mastu, bet ir Europos Sąjungoje. 1990 metais atkūrus nepriklausomybę ir atvėrus sienas, migracijos ir pabėgėlių teisių apsaugos problemos tapo itin aktualios ir mūsų šaliai. Šioje knygoje pirmą kartą Lietuvoje teoriniu ir praktiniu požiūriu išsamiai nagrinėjami ne tik tarptautiniai pabėgėlių apsaugos aspektai, Europos Sąjungos prieglobsčio teisynas, tačiau taip pat detaliai analizuojama Lietuvos Respublikos teisė, kitų valstybių ir Lietuvos administracinių institucijų bei teismų praktika, naujausios pabėgėlių teisės tendencijos, problemos ir perspektyvos.
The Universal Declaration of Human Rights recognized in 1948 a right to seek and enjoy asylum from persecution. However, since the adoption of the declaration, the right to obtain asylum has not become an internationally recognised human right. International law leaves the right to regulate the entry and stay of foreigners in the territory of a state to the competence of nation states themselves. Having said that, more than 50 years after the adoption of the 1948 Declaration, one may assert that the right of states freely control the entry and stay of foreigners on its territory is no longd absolute. The limitations on the enjoyment of this right flow from the obligations of states under international and regional human rights treaties, most important of those is the 1951 United Nations Convention Relating to the Status of Refugees (further - the 1951 Convention) and its 1967 Protocol Relating to the Status of Refugees (further - the 1967 Protocol). It embodies the cornerstone of international protection of Refugees - an obligation to refrain from returning people to the situations of danger. The 1951 Convention provides for possibilities to grant refugee status to persons persecuted in their countries of origin and due to such persecution enjoy the protection of their countries. Having become a norm of customary law, the principle of non-refoulement has nowadays a much wider than provided in the 1951 Convention.