Piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių politika
Klaipėdos valstybinė kolegija |
| Date |
|---|
2020 |
Tyrinėjant piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių politiką yra svarbios trys viešosios politikos fazės, t.y.: politikos formavimas, įgyvendinimas, vertinimas. Čia tai analizuosime remdamiesi teoriniais šaltiniais, dokumentų ir antrinių duomenų analize ir empiriniais tyrimais todėl, kad svarbu parodyti ne tik sociologinę piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenės funkcionavimo XXI amžiaus Lietuvoje pusę, bet kartu atsakyti į probleminį klausimą ar dalyvaujantys piliečiai ir funkcionali vietos bendruomenė suranda ir suras vietą nuolat kintančioje XXI amžiaus visuomenėje, t.y. viešojoje politikoje? Analizuojant piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių politiką, remiamasi tokiu algoritmu: yra aktyvūs žmonės – piliečiai, kurie savanoriauja, o tai yra viena iš formų piliečių dalyvavimo, kurio aukščiausia forma laikome piliečių dalyvavimą valdžiai priimant sprendimus. Ne kas kitas, o tokie aktyvūs žmonės – piliečiai gyvena vietos bendruomenėje ir jiems dalyvaujant tokia vietos bendruomenė tampa funkcionalia. Taip plėtojasi bendruomeniškumas (komunitarizmas) ir tai yra pilietinės visuomenės sudedamoji dalis. Į tai atsakoma keliant probleminius klausimus, kurie į piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių politiką žvelgia per politikos mokslų autoriteto W.N. Dunn išskirtas politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo fazes. Tai sąlygoja ir kitas šio tyrimo problemas, kurios yra: kaip piliečių dalyvavimas ir vietos bendruomenių politika koreliuoja nurodytose viešosios politikos fazėse? Kodėl piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių politika formavimo ir įgyvendinimo fazėse turi daugiau specifinių bruožų, o vertinimo fazėje labiau sutampa? Pateiktoje analizėje atskleidžiama, kad piliečių dalyvavimo ir vietos bendruomenių funkcionavimas demokratinėje valstybėje priklauso ir nuo juridinių normų, kurios vienaip ar kitaip reglamentuoja dalyvavimą.
Three phases of public policy are important in the research of citizens' participation and local community policies, i.e. policy-making, implementation, evaluation. The analysis of civic participation was carried out on the basis of theoretical sources, analysis of documents and secondary data and empirical studies.The aim of the study is to show not only the sociological side of civic participation and the functioning of the local community in 21st century Lithuania, but also to answer the question of whether active citizens and a functional local community will find a place in an ever-changing society of the 21st century. In the analysis of citizens' participation and local communities, the following algorithm was used: there are active people – citizens who volunteer, that is, one of the forms of civic participation, the highest form of such participation we consider the involvement of citizens in government decisionmaking processes. These active people are citizens living in a local community, which, with their participation, becomes a functional local community. This is how communitarianism develops and is an integral part of civil society. In this article the policy of civic participation and local communities is analysed using the policy formulation, implementation and evaluation phases of public policy, distinguished by the political science authority W.N. Dunn. Other research topics in this study are: how do civic participation and local community policies correlate in different phases of public policy? Why do citizens' participation and local community policies have more specific features in the public policy formulation and implementation phases, and the evaluation phase is more common? The analysis presented reveals that the functioning of civic participation and local communities in a democratic state also depends on the legal norms governing participation.