Žmogaus teisių samprata teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnyje nagrinėjamos žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Šis požiūris teikia galimybę metodologiškai sukonkretinti žmogaus teises bei suprasti jų ribas. Žmogaus teisių sampratos apibrėžties problemiškumas susijęs su tendencija absoliutinti žmogaus teises, nes teisių santykis su pareigomis formuluojamas neaiškiai. Tuomet tampa nebeaišku, ar savo teises asmuo gali įgyti tik vykdydamas pareigas, ar ir jų nevykdydamas. Taikant istorinį, loginės analizės metodą straipsnyje nagrinėjama žmogaus teisių sampratos raida, atskleidžiama žmogaus teisių struktūra, jų įgyvendinimo specifika. Straipsnyje daroma išvada, kad žmogaus teisių analizė teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu yra svarbi tuomet, kai iškyla poreikis įgyvendinti teisę praktinėje veikloje. Žmogaus teisių konkretumas leidžia žmogui skirti teisę nuo suteikto leidimo veikti. Kitaip tariant, subjektinės teisės lygiu žmogaus teisių įgyvendinimas turi būti grindžiamas subjekto pareiga nepažeisti kitų subjektų teisių.
The analysis of human rights becomes important from the standpoint of passive civil capacity as related to the su- bjective right when a need for realization of the rights in practice arises. Being definite the rights allow a person to differentiate between the right and the permission to act, i.e. people realize which of the rights they have to acquire by performing their duties and which become subjective when the state adopts the duties they themselves should exercise. Therefore, striving to overcome the vagueness of human rights conception the article tries to analyze the historical development of human rights in the view of passive civil capacity and subjective right. The article suggests the conception of passive civil capacity and subjective right as a means to make human rights more definite. The French historian first M.Villey initiated a debate on the distinction objective rights and subjective rights in Roman law. A clear shift from objective rights to subjective rights took place only in the late Middle Ages. The subjective rights were rights of particular person, statuses, collectivities or classes. They were not natural rights. In the beginning of the seventeenth century there were two principal traditions of thinking about rights. The first emphasized natural, subjective, individual rights and the second emphasized objective right and/or civil rights. At the end of the eighteenth century the concept of individual rights was opposed by conservatives it was too egalitarian and subversive, and by some radicals because it endorsed too much inequality of wealth. The rights were defended not as natural rights but as conducive to the common good, either on utilitarian grounds. Utilitarianism generally replaced natural rights as the basis of movements for social reform. The working – class nevertheless played a vital role in the struggle for economic and social rights. At this moment the state adopts the duties person themselves should exercise.