Pasirengimas būsimai Europos Sąjungos strategijai „ES 2020“
| Author | Affiliation |
|---|---|
Balkytė, Audronė | |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Europos Sąjunga, susidurdama su globalizacijos, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pasaulinės ekonomikos krizės iššūkiais, rengiasi būsimai ES strategijai „ES 2020“, po 2010 m. pakeisiančiai dešimtmetį galiojančią ES Lisabonos strategiją. Lisabonos strategija padėjo pasiekti plataus masto susitarimą dėl būtinų reformų ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, nors kiekvienoje ES valstybėje narėje pasiekta pažanga skirtinga. Sunku įvertinti nacionalinių reformų, vykdomų atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, poveikį ekonomikos augimui bei užimtumui, tačiau išsami ES patirties, sukauptos įgyvendinant Lisabonos strategiją, analizė leistų numatyti gaires, kaip geriau pasirengti naujai ES strategijai „ES 2020“. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių pasiekimus įgyvendinant Lisabonos strategiją gali veikti ne tik skirtingos pradinės pozicijos ekonomikos bei užimtumo srityse, bet ir nacionalinių reformų programų ar taikomų koordinavimo sistemų specifika, straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti ES Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimo patirtį Lietuvoje.
It is difficult to assess the direct impact on economic growth and employment of the Lisbon Strategy in the EU in each of the EU member states. Nevertheless, a comprehensive analysis of the different experiences of the Lisbon Strategy implementation in the EU member states plays an important role while preparing for the implementation of the new EU strategy “EU 2020”. The attainment of the objectives set out by the Lisbon Strategy vary among the EU member states because of the different starting positions of the economy and employment, and distinctive National Reform Programmes and coordination systems. The goal of this article is to critically assess the coordination of the Lisbon Strategy implementation process in Lithuania. First, the article analyses the Lisbon Strategy implementation process in Lithuania and in some EU member states. Second, the authors offer proposals to improve the coordination of the Lisbon Strategy (hereinafter referred to as the new EU strategy “EU 2020”) implementation in Lithuania.