Constitutional provisions on union rights in Turkey: a comparative review
| Author | Affiliation |
|---|---|
Ongan, Nilgün | İstanbul University |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Turkijos vyriausybės gynyba EŽTT remiasi Europos Socialinės Chartijos (Pataisytos Chartijos 5 ir 6 straipsniai) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų Nr. 87 ir 151 nuostatomis, kad valstybės neprivalo pripažinti teisės streikuoti. Atsižvelgiant į tai, kad TDO sprendimai neprivalomi, teigiama, kad valstybė nėra atsakinga už neratifikuotus sprendimus. Be to, Turkijos vyriausybė akcentuoja valstybės pareigūnų situaciją teisėtvarkos požiūriu ir tai, kad jų veikla tvarkoma atskiru ir gana detaliu aprašu. Tačiau, oponentai teigia, kad Pataisytos Europos Socialinės Chartijos nuostatos neatleidžia Turkijos vyriausybės nuo teisių aptariamų šioje diskusijoje garantijos. Kadangi šios teisės aptariamos ir pirmame Chartijos skyriuje, dėl kurio sutarė visos šalys. Oponentai teigia, kad valstybės atsakingos teisiškai už profesinių sąjungų veiklos ribojimų anuliavimą savo valstybinėje teisėje.
In Turkey, the development of a labour movement under relatively independent circumstances was not allowed historically, and supervision via legislation has regulated the union rights within narrow patterns. For this reason, in order to assess the development of the labour movement in Turkey, the essential characteristics of the political culture must be taken into consideration in addition to the objective conditions of the economy and the efforts to be articulated to international capitalism. Yet, the regulations in force are far behind the international norms which, in fact, do not threaten global capitalism. Constitutional regulations neglect the political function of trade unions and restrict the right to establish trade unions by a series of abstract security concerns. Public officials are excluded from the right to strike and the strikes are limited by the conflict of interests. Furthermore, the Government authority on strike postponement is reduced to a ban on strikes by means of mandatory arbitration regulations which are under Constitutional guarantee.