Naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso principinės nuostatos ir baudžiamoji politika

1996 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) projektas. Naujojo BK išskirtinis bruožas tas, kad jis yra modernus kodeksas, atspindintis šiuolaikinės baudžiamosios teisės raidos tendencijas, idėjas ir šiuolaikinio baudžiamosios teisės mokslo laimėjimus. Naujasis BK yra perėjimas nuo tarybinės baudžiamosios teisės doktrinos prie šiuolaikinės europietiškos neoklasicizmo doktrinos. Straipsnyje gvildenamos principinės naujojo BK nuostatos, kurios turės esminės reikšmės XXI amžiaus Lietuvos baudžiamajai politikai. Nagrinėjama įvairių pažeidimų teisinio statuso problema. Svarstoma, kokį statusą suteikti veikoms, kurių sunkumas nėra aiškiai išreikštas. Vienas iš uždavinių rengiant naujojo BK projektą buvo išvengti situacijos, kai už tą pačią veiką numatyta dviguba atsakomybė, – baudžiamoji ir administracinė. Lygindami Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus, galime aptikti daug veikų, kurios viena ar kita forma numatytos abiejuose kodeksuose. Tai nėra gerai. Tam, kad būtų išvengta tokios padėties, kai veika turi dvigubą statusą, BK projekte įrašytas “nusikalstamos veikos” terminas. Tai esminė BK naujovė. Nusikalstamos veikos skirstomos į dvi rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.Viena iš naujųjų baudžiamųjų įstatymų nuostatų, kuria vadovavosi BK rengėjai, – teisingumo nuostata. Teisingumas – visų pirma įstatymai, sudarantys 41 sąlygas vienodai teisminei praktikai. Teisingumo nuostatos įtvirtinimas naujajame BK siejamas visų pirma su įstatymų leidėjo veikla, įstatymų nuostatomis dėl kriminalinių bausmių skyrimo kriterijų bei jų detalizavimo. Kita naujojo BK nuostata yra susijusi su požiūrio į nusikaltimą pakeitimu ir nukentėjusiojo teisių (nuožiūros) išplėtimu inicijuojant bei vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Todėl viena iš svarbiausių nuostatų, kurios laikytasi rengiant naujus įstatymus, buvo nuostata dėl pragmatiškesnio baudžiamojo proceso, dėl nukentėjusiojo vaidmens baudžiamojoje teisėje ir procese didinimo. Nukentėjusiojo vaidmens didinimas įtvirtinamas baudžiamuosiuose įstatymuose dviem būdais.Dabartinėmis sąlygomis nusikalstamumo kontrolės gerinimui būtinas naujas požiūris į baudžiamąjį įstatymą, jo taikymo tikslus. Čia iškeliamas skirtingo požiūrio į pirmą kartą nusikaltusius asmenis ir į recidyvistus principas. Naujajame BK šioms asmenų kategorijoms skiriama daug dėmesio. BK šiuo požiūriu nubrėžia aiškias baudžiamosios politikos kryptis. O dėl pirmą kartą nusikaltusių asmenų baudžiamosios atsakomybės BK projekto nuostatuose bandoma įtvirtinti vadinamąjį šanso principą. Kartu naujojo BK projektas – dar vienas žingsnis baudžiamosios politikos humanizavimo linkme. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė turi būti ne tik baudimo, bet ir gero elgesio skatinimo teisė. Todėl svarbi nuostata, kuria vadovautasi rengiant naująjį BK, siejama su skatinamojo pobūdžio normų reikšmės didinimu baudžiamojoje teisėje. Skatinamosios normos turėtų užimti deramą vietą naujajame BK. Juo labiau, kad jos vertinamos ir kitų valstybių įstatymų leidėjų. Apie jas palankiai atsiliepiama Europos Tarybos forumuose. Dar viena BK nuostata sietina su juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nustatymu. Lietuvos baudžiamoji teisė iki šiol nenumatė juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. Už juridinių asmenų padarytas veikas atsakydavo fiziniai asmenys. Tačiau nereti atvejai, kai pavojingos veikos padaromos juridinio asmens veikimo sferoje ir kai reikia nustatyti konkretų kaltininką – fizinį asmenį. Tuomet teisėsaugos institucijos patiria nemažai sunkumų. Kita svarbi nuostata sietina su baudžiamųjų įstatymų poveikiu kitoms teisės šakoms, visų pirma baudžiamajam procesui. Baudžiamieji įstatymai turėtų skatinti baudžiamojo proceso rungtyniškumą. Tarybinė baudžiamoji teisė labai prisidėjo prie to, kad mūsų baudžiamasis procesas prarastų svarbiausią priedermę – rungtyniškumo pobūdį.

Recently new draft of the Lithuanian Criminal Code was submitted to the Lithuanian Parliament. Principal provisions of the new Criminal Code and their implications on crime policy are being investigated. The categories of crime and criminal offences provide for the new draft. Much attention was being paid towards the implementation of principle of justice in criminal law. Different attitude towards the persons the first time committed crimes and recidivists is implemented in provisions of a new draft. New attitude towards the rights of a victim in criminal law is implemented in provisions of the code. They get more rights to refrain from prosecution and its continuation.