Grupės ieškinys – veiksminga teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo priemonė
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Autorius mano, kad grupės ieškinio procesą reglamentuojančių normų įteisinimas Lietuvoje nesukeltų jokių esminių problemų ir nepageidaujamų padarinių, nes Lietuvos teisės sistemoje jau veikia procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo institutai. Grupės ieškinio proceso šalis yra grupė kaip vientisa ir nedaloma visuma. Tokio proceso metu nedalyvaujančių grupės narių vardu veikia grupei atstovaujantis ieškovas arba atstovaujantis atsakovas. Grupės atstovo įgaliojimai atstovauti grupei ir nedalyvaujantiems jos nariams grupės ieškinio proceso metu nėra kaip nors specialiai įforminti, nes grupės atstovo teisės ir pareigos yra įtvirtintos grupės ieškinio instituto teisės normomis. Lietuvoje sektinas pavyzdys galėtų būti šiame straipsnyje analizuotas klasikinio grupės ieškinio instituto modelis ir jame įteisintos būtinosios ir pakankamos grupės ieškinio pateikimo ir priėmimo teisme sąlygos.
The group action is a rational means to save human and material resources in the judicial system since it affects positively the economy of the proceedings as claims of many persons are tried in one case in the event the use of the joinder of parties is especially difficult or almost impossible. The group action is the major effective procedural means of judicial defence for numerous groups. The theory of civil procedure considers the institute of group action as a sort of synthesis of two procedural institutes – the joinder of parties and procedural representation. The institute of group action distinguishes for its originality because it includes the institute of joinder of parties without a need to join all parties into the proceedings and the institute of procedural representation without a need of formal authorisations. Enactment of norms regulating the procedure of group action should not create any material problems or adverse effects in Lithuania since the institutes of joinder of parties and of procedural representation are already functioning here. The party in the group action is a group as a one undivided entity. The plaintiff or defendant representing a group acts on behalf of such group’s members, who do not participate in the proceedings. The representative of a group has no special authorisations to represent a group and non-participating members in the procedure of group action because rights and duties of a member of a group are determined by legal norms of the group action. The model of the institute of classical group action analyzed in this article could be followed in Lithuania because it includes necessary and sufficient conditions for submission and admission of the group action.