Bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo strategija ir praktika
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje nagrinėjama bendrųjų ir specialiųjų planų rengimo sistema, teisinės nuostatos ir praktika. Analizuojamos pasirinktos bendrųjų planų charakteristikos, siūlomas naujas bendrųjų planų rengimo modelis. Nagrinėjamos Žemės, Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų specialiųjų planų rengimo nuostatos, jų genezė nuo pirmosios iki aktualios redakcijų. Siūlomi nauji specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo modeliai, jų alternatyvos.
While analyzing the goals of special plans to be prepared in accordance with the land, Protected areas and Immovable culture heritage protection laws, essential mistakes of non-compliance with planning theory are revealed when documents not containing fundamental territory planning features (solutions) are named as such. Proposal is made to decrease the number of special plans to the minimum with priority given to the comprehensive and detail plans. Suggestion is made to prepare special plans just in case, when planned area cannot be regulated by the solutions provided in comprehensive or detail plans or in case, when state requires fast and effective implementation of its strategic task.