Įvairaus amžiaus vyrų judėjimo gebėjimo rodiklių kaitos analizė

Abstract

Nuo 50 metų amžiaus jie pradėjo smukti (p < 0,01). Vertinant šios raumenų grupės rezultatus pagal kitų tyrėjų pateiktus kriterijus (Skernevičius ir kt., 2004), galima būtų apibūdinti kaip blogesnius nei vidutinio lygio. Anaerobinio glikofitinio pajėgumo rezultatai kito svyruojančia kreive: blogėjo (p < 0,05) iki 29 metų paskui iki 39-erių gerėjo, o nuo 40-ies nuosekliai blogėjo (p < 0,001). Lyginant su kitų autorių duomenimis (Grosser ir kt., 1986), mūsų l~os (19—24 m.) amžiaus grupės tiriamieji atliko 15, o 3-ios (30—34 m.) — 11 kartojimų daugiau nei jų bendraamžiai. Dėl duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių laimėjimus trūkumo gautų rezultatų negalėjome išsamiau palyginti su kitų autorių gautaisiais. Liemens lankstumo pirmyn rezultatai didėjo iki 39 metų (p < 0,01) ir išsilaikė iki 54 m., nuo 55-erių pradėjo mažėti (p < 0,01). Palyginus vyrų liemens lankstumo testo „Sėstis ir siekti" rezultatus pagal apibendrintus visų amžiaus grupių kriterijus (Johnson, Nelson, 1986), kai kurių tirtų amžiaus grupių rezultatai gali būti vertinami kaip „ vidutiniai" ar „ blogesni už vidutinius " (55—59 m. grupės). Aerobinės ištvermės rezultatai reikšmingai pablogėjo 25—29 m. amžiaus tarpsniu (p < 0,05), iki 39-erių gerėjo (p < 0,05), o nuo 45 metų prasidėjo nuoseklus rezultatų blogėjimo laikotarpis (p < 0,01). Iš esmės vyrų liemens lankstumo (Johnson, Nelson, 1986; Volbekienė, 1997, 2002, 2003) ir aerobinės ištvermės (Cooper, 1985) išlavinimo lygi galima vertinti kaip „gerą" ar net „labai gerą". Beveik visų amžiaus grupių tiriamųjų, nuo 1999 iki 2003 m. dalyvavusių „Lietuvos sveikuolio" finaliniuose konkursuose, fizinio parengtumo tesiu rezultatai daugiausia kito santykiškai regresine (vieno ar kelių pikų) kreive.