The Recent Developments of Latvian Model of Church and State Relationship: Constitutional Changes wthout Revising of Constitution
| Author | Affiliation |
|---|---|
Balodis, Ringolds |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Tam tikru atžvilgiu tai Šventojo Sosto nuopelnas, kad sudarius tarptautinius susitarimus su atskiromis valstybėmis, Romos katalikų bažnyčiai suteiktas specialus statusas, palyginti su kitomis (nacionalinėmis) bažnyčiomis. Išskirtinis Romos katalikų bažnyčios statusas Ispanijoje, Italijoje, o dabar ir Baltijos valstybėse buvo priežastis sudaryti susitarimų tarp vyriausybės ir bažnyčios precedentą, o remiantis tokiais susitarimas vėliau buvo priimti teisės aktai. Reikia atsižvelgti į tai, kad Latvijos teisės aktams įtaką darė Šventojo Sosto veikla, o ne konstitucinis reglamentavimas (Latvijos Konstitucijos 99 straipsnis). Galbūt reikėtų vadovautis Ispanijos patirtimi (Ispanijos Konstitucijos 16 straipsnis) – pereiti prie valstybės ir bažnyčios atskyrimo mažiau kategoriško modelio, t. y. „Valstybė yra atskirta nuo bažnyčios“ reikėtų pakeisti „Jokia bažnyčia nėra oficiali valstybės bažnyčia“.
The article offers a concise view on the problems related to the Church and State relationship in Latvia. The article presents the author’s hypothesis that under the new circumstances when special legal provisions apply to traditional churches, it must discussed whether the rest of religious organizations could be classified as religious societies, operating in accordance with the Law on Societies and foundations. The author also holds an opinion that it is important for every country to follow the principle of separation of church from state; however, it must be combined with religious freedom. Nevertheless, the article reveals that the task is difficult to follow in practice, in Latvia and in other EU member states alike.