Teisinės pasekmės pažeidus pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje, kuris yra pirmasis iš straipsnių ciklo „Teisinės pasekmės pažeidus pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo“, nagrinėjamas klausimas, kokios teisinės pasekmės kyla valstybei, nacionaliniams teismams nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų veikimo. Analizuojama, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje įtvirtintos pareigos pažeidimas galėtų būti savarankiškas pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo prieš valstybę pareikšti. Atsižvelgdama į Köbler byloje suformuluotus pakankamai rimto pažeidimo kriterijus, autorė vertina pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo vietą Teisingumo Teismo nurodytų kriterijų sistemoje ir nesikreipimo įtaką pažeidimo rimtumui. Taip pat diskutuojama, ar Europos Sąjungos teisė įpareigoja administracinę instituciją arba nacionalinį teismą peržiūrėti sprendimą, jeigu bylos nagrinėjimo metu nebuvo kreiptasi į Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo, nors buvo kilęs Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir (ar) galiojimo klausimas. Be to, keliamas klausimas, ar pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu pažeidimas gali būti pagrindas „pažeidimo procedūrai“, inicijuojamai Europos Komisijos, pradėti.
Furthermore, it is assessed whether the failure to make a reference creates an obligation for an administrative institution or a national court to review a decision or reopen a case. It is suggested that European Union law does not contain the obligation addressed to a national court to reopen a case even if the national court failed to comply with the obligation to make a reference for a preliminary ruling. If a person addresses an administrative authority, a failure to comply with the obligation is just one of the many factors to be assessed while deciding to review a decision. Finally, the author addresses the question of if the European Commission can institute infringement proceedings for failure to make a reference under Article 258 TFEU and what are the conditions for state liability under Article 260 TFEU in case of a failure to refer.