Skirtingos intelektinės nuosavybės apsaugos naudojimosi strategijos ir esminiai jų vertinimo iššūkiai ES konkurencijos teisėje /
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2023 | 30 | 2 |
2009 m. atliktame tyrime Europos Komisija („EK“) atkreipė dėmesį į didėjančią skirtingų intelektinės nuosavybės apsaugos naudojimosi strategijų grėsmę konkurencijai ir inovacijoms1 . 2016 m. atliktame tyrime EK atkreipė dėmesį į technologijų industrijoje (audiovizualinių, telekomunikacijų, skaitmeninių, kompiuterių, IT metodų ir kt. technologijų rinkose) didėjančią strateginio naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga tendenciją2 . 2021 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl intelektinės nuosavybės veiksmų plano ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“, kurios pagrindu pažymėjo, kad 2016 m. atliktame tyrime įvardytos strategijos tam tikrais atvejais gali atitikti piktnaudžiavimą teisės aktų spragomis ir tai yra problema, kurią būtina spręsti3 . Šiame straipsnyje yra analizuojama, kas yra laikoma strateginiu naudojimusi intelektinės nuosavybės apsauga, kodėl ir kaip jis turėtų būti skiriamas nuo įprasto, kokie yra esminiai strateginio naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga vertinimo iššūkiai iš ES konkurencijos teisės pusės. Šiame straipsnyje dėstomos tezės aktualios vertinant technologijų ir skaitmeninėse rinkose veikiančių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų specifinius veiksmus konkuruojant inovacijomis.
In 2009 research, the European Commission (EC) noted the growing threat to competition and innovation of using different strategies of intellectual property protection. In its 2016 research, the EC noted the growing trend of the strategic use of intellectual property protection in the technology industry (e.g., audiovisual, telecommunications, digital, computer, IT methods and in other technology markets). In 2021, the European Parliament adopted a resolution regarding an intellectual property action plan to support the EU’s recovery and resilience, on the basis of which it noted that the strategies identified in the 2016 research may, in some cases, be interpreted as abuse loopholes in the current legislation, and this is a problem that should be tackled. This article analyses what constitutes the strategic use of intellectual property protection, why and how it should be distinguished from usual use, and what are the fundamental challenges of assessing the strategic use of intellectual property protection from the perspective of EU competition law. The theses in this article are relevant to the assessment of the specific actions of holders of intellectual property rights in technological and digital markets in the context of competing through innovation.