2023 m. ESTT prejudiciniai sprendimai pagal Lietuvos teismų perduotus klausimus
| Date |
|---|
2023 |
Šiame straipsnyje analizuojamos 2023 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išnagrinėtos bylos, kurias vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje įtvirtintu Europos Sąjungos ir nacionaliniu teismų bendradarbiavimo institutu inicijavo Lietuvos teismai. Iš dešimties per šį laikotarpį ESTT išnagrinėtų bylų, penkiose prašymus pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, keturiose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kartą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Minėti nacionaliniai teismai pateiktuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą siekė išaiškinimų dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir šių sąlygų panaikinimo pasekmių, dėl pabėgėlio statuso suteikimo remiantis prašytojui priskiriamomis politinėmis pažiūromis, dėl galimybės naudoti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimui, dėl galimybės taikyti administracines baudas duomenų valdytojams pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą nesant jų kaltės, dėl nacionalinių institucijų ir teismų kompetencijos apimties taikant Europos paveldėjimo pažymėjimą ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, dėl automatiško asmenų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą viešųjų pirkimų procedūrose ir kt. Tai, kad Lietuvos nacionalinių teismų keltos problemos ir prašyti išaiškinti klausimai buvo sudėtingi, liudija ir aplinkybė, kad net devyniose iš dešimties jų prašymu ESTT nagrinėtų bylų buvo pasitelkti išvadas teikę generaliniai advokatai, o vieną iš bylų nagrinėjo ESTT Didžioji kolegija. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo sritis 2023 m. identifikavo ESTT.
This article analyses cases examined by the Court of Justice of the European Union (CJEU) in 2023 that were initiated by Lithuanian courts through the cooperation institute established in Article 267 of the Treaty on the Functioning of the European Union. Out of ten cases examined from this period, five were initiated by the Supreme Administrative Court of Lithuania, four by the Supreme Court of Lithuania, and one by the Vilnius Regional Administrative Court. In the requests submitted by these national courts to render a preliminary ruling, clarifi- cation was sought regarding unfair terms in consumer contracts and the consequences of their nullification, the granting of refugee status based on the applicant’s political beliefs, the possibility of using data obtained during criminal surveillance for investigating acts of corruption, the ability to impose administrative fines on data controllers without their fault under the General Data Protection Regulation, the scope of competence of national institutions and courts when applying the European Certificate of Succession and the European Enforcement Order, the automatic inclusion of individuals in the List of Unreliable Suppliers in public procurement procedures, and other topics. The complexity of the issues raised by Lithuanian national courts and the questions posed for clarification is evident, as nine out of ten cases were accompanied by opinions from Advocates General, and one case was heard by the Grand Chamber of the CJEU. The aim of this article is to evaluate, using the descriptive and case analysis methods, the areas of legal improvement as identified by the CJEU in 2023.