Right to education in international legal documents
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Todėl teisė į mokslą paradoksaliai tampa vis labiau teorine teisine paradigma nei socialine realybe, neišvengiamai kyla ir diskusijų dėl pačios teisės apimties bei turinio. Tradiciškai teisės į mokslą turinys įvairiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose yra apibrėžiamas konkrečiai ir aiškiai: nemokamas ir privalomas pradinis mokymas, visiems prieinamas vidurinis išsilavinimas (progresyviai įdiegiant nemokamą ir šią mokslo grandį), vienoda galimybė pagal kiekvieno gebėjimus visiems įgyti aukštąjį išsimokslinimą. Nors šios nuostatos yra pakankamai aiškios, didžiausias trūkumas yra jų deklaratyvumas ir daugiaprasmiškumas. Todėl tarptautinių organizacijų iniciatyva buvo suformuluota teisės į mokslą turinio ir masto koncepcija, nustatanti įpareigojimą įgyvendinant šią teisę atitikti galimumo, prieinamumo, priimtinumo, pritaikomumo reikalavimus. Šios nuostatos laipsniškai buvo patvirtintos ir tarptautinių bei regioninių teismų praktikoje. Tokia teisės į mokslą turinio percepcija suteikia galimybę valstybėms ir patiems teisės adresatams geriau suprasti ginamas vertybes bei nustatytus įpareigojimus ir įgyvendinti teisinio tikrumo, taip pat teisėtų lūkesčių principus teisinėmis priemonėmis ginant pažeistą teisę į mokslą.
The importance of the right to education reaches far beyond education itself. The right to education is recognized, promoted and protected at all levels— from local to global. The concept of each human right constitutes a dual perception—human rights are personified and there are particular duty-bearers, most often the states, which have certain obligations to preserve and protect those rights. This article summarizes governmental obligations, foreseen in international and regional legal human rights’ instruments, corresponding to the right to education in its entirety. The conceptual framework for the content and scope of the right to education is established by different human rights institutions and judicial bodies and implicates the concept of quantitative and qualitative measures, expressed by four guidelines—availability, accessibility, acceptability, adaptability.