Priežastinio ryšio turto draudimo teisiniuose santykiuose taikymo teismų praktikoje aspektai
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda nustačius priežastinį ryšį tarp draudimo rizikos (tikėtino pavojaus, gresiančio draudimo objektui) ir atsiradusio nuostolio. Daugiausia sunkumų nustatant priežastinį ryšį kyla turto draudime, kai nuostolio atsiradimą lemia tiek draudžiamosios, tiek nedraudžiamosios rizikos. Straipsnyje nurodoma, kad priežastinio ryšio teorijos, kuriomis remiantis nustatoma deliktinė civilinė atsakomybė, nėra pritaikytos turto draudimo teisiniams santykiams, pasižymintiems specifiškumu. Draudimo teisiniuose santykiuose svarbu nustatyti faktinį, objektyvų priežastinį ryšį, tuo tarpu deliktinėje civilinėje atsakomybėje priežastinis ryšys yra glaudžiai susijęs su asmens kalte. Lietuvos teisės doktrina nepateikia atsakymo, kokiomis priežastinio ryšio teorijomis reikėtų vadovautis turto draudimo santykiuose, kai nuostolių atsiradimui įtakos turėjo kelios rizikos, todėl straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, siekiant nustatyti, kaip teismų praktikoje sprendžiamas šis klausimas. Straipsnyje taip pat pateikiama reikšmingiausių užsienio valstybių teisminių bylų pavyzdžių, atskleidžiančių atitinkamų draudimo priežastinio ryšio teorijų turinį.
The examination of the court cases shows that the courts apply different property insurance causation rules, which could be attributed to immediate cause, “but for” cause, and efficient proximate cause doctrines. Such practice of applying different rules contradicts with the concept of legitimate interests and is detrimental to the interests of both the insurer and the insured. The author suggests that in cases when the loss is caused by the concurrence of two or more perils the proximate cause rule is the most appropriate and thus should be applied. The proximate cause is attributed to the peril, which is determined to be efficient proximate cause of losses, i.e. it is the peril that sets subsequent perils in motion. Following this doctrine, the courts should determine all relevant causes and then identify the most important cause of loss and attribute the loss to that cause. Article also explores the possibility of establishing legal conditions which would allow releasing an insurer from payment of the insurance benefit or giving him the right to reduce the benefit not only under the provisions of the Law on Insurance and Insurance Policy Conditions but also taking into account particular circumstances of the insured event.