Strateginio planavimo tobulinimas kaimiškose savivaldybėse, remiantis užsienio šalių patirtimi
Šiaulių universiteto leidykla |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Straipsnyje yra atskleista savivaldybių plėtros erdvinio planavimo samprata, išanalizuoti savivaldybių strateginių planų rengimo pavyzdžiai įvairiose šalyse. Pateiktos Oksfordo, Nova Scotia, Auclando ir Varšuvos plėtros planų struktūros, išanalizuotas Lietuvos savivaldybių plėtros planų formavimas taikant Regionų planų rengimo ir atnaujinimo metodiką. Siūloma sudarant Lietuvos savivaldybių plėtros planus vadovautis erdvinio planavimo principais. Palygintos tarpusavyje savivaldybių veiklos planų struktūros užsienio šalyse (Leeds, Springfildo ir Washoe apygardų), pateiktos veiklos ir metinių planų sudarymo nuostatos taikomos Lietuvoje, remiantis viešųjų institucijų Strateginio planavimo metodika. Siūloma savivaldybių veiklos planus kryptingiau orientuoti į atskirų savivaldybės padalinių planavimą, personalo kvalifikacijos kėlimo planus. Metiniam planavimui supaprastinti siūloma parengti standartizuotus procesų ir indėlių vertinimo kriterijus, kuriuos pagal galimybes tiesiogiai arba adaptavus galėtų taikyti kiekviena savivaldos institucija. Siūloma, atskirai savivaldybėse rengti darnios plėtros strategiją, kuri turėtų būti formuojama ne savivaldos institucijų, o vietinės partnerystės pagrindu. Atskiros analizės sritys Darnios bendruomenės strategijoje gali būti skirtingos, priklausomai nuo savivaldybės specifikos.
It is suggested to prepare a unified community strategy for Lithuanian rural municipalities, which would be treated as a part of strategic planning system, as per examples of foreign countries. This strategy that would be targeted at problem identification would not be in conflict with LEADER+ program currently implemented in rural municipalities, which is not only initiating changes, but also implementing them. Both municipality and other interest groups, such as representatives of business, culture, education, social security, and environmental protection, and prominent public representatives, should be involved in the preparation of this strategy. This strategy would be not compulsory, but only recommended to municipalities. This strategy may be primarily used for establishing goals and visions, not for their implementation. The analysis areas in the unified community strategy may vary across municipalities and depend on specifics of each municipality.