The constitutional foundations of the financial system of the state of Lithuania
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprudencija sukuria tinkamas teisines prielaidas nuosekliam ir išsamiam Lietuvos finansų sistemos teisiniam reguliavimui sukurti. Antra, konstitucinis biudžeto teisės ir biudžeto proceso reglamentavimas ir atitinkamai konstitucinė jurisprudencija formuoja darnią teisinio reguliavimo sistemą, kuri įgyvendinta per atitinkamai Seimo statuto, Biudžeto sandaros įstatymo ir kitų pagrindinių įstatymų nuostatas. Trečia, mokesčių konstitucinės teisinės nuostatos buvo nevienareikšmiai išaiškintos konstitucinėje jurisprudencijoje, tačiau per bemaž dvidešimt metų Konstitucinio Teismo išgryninti konstituciniai mokesčių teisės pagrindai užtikrina mokesčių mokėtojams aktualaus mokesčių aiškumo principo įgyvendinimą. Ketvirta, apibendrinus Konstitucijos, konstitucinės jurisprudencijos bei kitų įstatymų nuostatas galima teigti, kad Valstybės kontrolė yra savarankiška, aukščiausią galią valstybėje turinti viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą kontroliuojanti institucija.
The paper focuses on the constitutional foundations of the finance system of the Republic of Lithuania. Constitutional jurisprudence pays due respect to the issues of budget system, and to interpret and analyse tax problems. The main purpose of this paper is to analyse separate institutes of the financial system of Lithuania, reflected in the main law of the country – the Constitution, and how these norms are interpreted in the constitutional doctrine. Notably, although the main analysed provisions are entrenched in the Chapter XI “Finances and state budget,” the paper is not restricted only on the analysis of these norms, but also provides a complex analysis of other connected norms and their interpretation in the constitutional jurisprudence.