Development of musical creativity of higher class pupils using musical computer technologies (MCT)

Purpose – to find out possibilities of development of musical creativity by using MCT in the music education of senior pupils. Design/methodology/approach – literature review, qualitative survey methodology (interview with music teachers). Findings – implementation of MCT, like any other innovation (as well as ICT) in different spheres of education, including pre-school education, bring forth a certain positive effect. The results of the interview showed that in the praxis of music education, MCT is used for different development purposes (to make a lesson original, help pupils memorize music, expand their imagination not only by listening, but also by watching and evaluating performance of music, listen to music recordings, understand music and evaluate its quality, etc.). But for the development of musical creativity, MCT has been used very poorly. Research limitation/implications – musical creativity’s concept has not been uniquely defined so far. The aim of scientific literature review is to show that musical creativity is not meant to be separated from general creativity. Moreover, this is compounded by the search of the possibilities to the development of musical creativity. Analysis of scientific literature shows that the use of MCT can make an influence on musical creativity. However, empirical researches on this subject are still missing. Practical implications – the results of the interviews about using MCT in music lessons in order to develop musical creativity could be significant in formulating strategies of the development of musical creativity, preparing methodological instruments as well as in teacher training programs. Originality/value – the object of the survey in the chosen theme has never been explored in Lithuania, while the comparison of the obtained data with foreign scientists’ discoveries could contribute to a musical creativity’s definition.

Pastarąjį dešimtmetį ypač plačiai analizuojamos dvi ugdymo problemos, viena jų – kūrybiškumas, taip pat ir muzikinis kūrybiškumas, kita – naujosios technologijos muzikiniame ugdyme. Tyrėjai siūlo įvairius muzikinio kūrybiškumo ugdymo metodus, prie kurių priskiriamos ir kompiuterinės technologijos. MKT panaudojimas muzikinio ugdymo procese leidžia išplėsti mokinių meninės raiškos, kūrybos būdų, formų, bendrųjų gebėjimų (socialinių, informacinių, kūrybiškumo ir kt.) galimybes; sudaro sąlygas kūrybiškai pritaikyti žinias, gebėjimus, kūrybiškai bendrauti ir bendradarbiauti. Tyrimų, atskleidžiančių MKT naudojimo aukštesniųjų klasių mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti galimybes, vis dar stokojama. Todėl buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti MKT naudojimo galimybes ugdant aukštesniųjų klasių mokinių muzikinį kūrybiškumą muzikos pamokoje. Tyrimo metodai: literatūros analizė, interviu su muzikos mokytojais. Tyrimo metu apklausti 8 muzikos pedagogai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog muzikinį kūrybiškumą tyrinėję autoriai jį apibrėžia gana įvairiai. Kai kurie mokslininkai (Elliot, 1995; Azzara, 2002; Merker, 2006; Jorgenson, 2008 ir kt.) jį apibrėžia kaip laisvą improvizaciją, kiti (Cope, 2005) nagrinėja muzikinio kūrybiškumo kompiuterinius modelius. Dar kiti (Wiggins, 2001; Hickey, 2003; Burnard, 2012) mokslininkai teigia, kad muzikinis kūrybiškumas atsiranda iš kūrybiškumo proceso. Dažnai muzikinis kūrybiškumas apskritai nėra atskiriamas nuo bendrojo kūrybiškumo, taip plačiai analizuoto psichologijos ir pedagogikos mokslų. Straipsnyje muzikinio kūrybiškumo samprata analizuojama plačiau. Viena iš gana sparčiai plintančių muzikinio kūrybiškumo plėtros ir ugdymo formų yra MKT naudojimas muzikiniame ugdyme. Nemažai užsienio šalių mokslininkų įžvelgia pozityvias naujųjų technologijų taikymo muzikos klasėje tendencijas (Gall, Sammer, De Vugt, 2012). Remiantis mokslinės literatūros analizės duomenimis, buvo atliktas interviu su 9–10 klasių mokinius mokančiais muzikos mokytojais. Interviu norėta atskleisti muzikos mokytojų požiūrį ir patirtį naudojant MKT aukštesniųjų klasių mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti. Interviu gauti duomenys atskleidė, jog 9–10 klasių muzikos pamokose naudojamos įvairios MKT ir muzikos mokytojai pasirenka tokias, kokios jiems yra prieinamos, priimtinos ar jų mokiniams reikalingos. Dažniausiai 9–10 klasių mokinių muzikos pamokose naudojamos priemonės: www.youtube.com, kompiuterinės muzikos kūrybos programos Music Maker ir Audacity, virtuali pianino klaviatūra, interaktyvi lenta (muzikinėms užduotims atlikti), mikrofonas su kolonėle. Kitos priemonės labiau priskirtinos prie bendrųjų IKT (multimedija, internetiniai tinklalapiai pristatymams: www.prezi.com; www.wiki.com; www.slideshare. net, fotoaparatas, vaizdo kamera, testų sudarymo sistemos, kaip, pvz., www.etest.lt). Tyrimas atskleidė ir tai, kad mokytojai labai stokoja žinių apie muzikinio kūrybiškumo ugdymo metodus, dažnas jų MKT naudoja tik todėl, kad pačiam yra įdomios naujosios technologijos ir jie įžvelgia geresnę mokinių motyvaciją muzikos mokymuisi. Tik vienas kitas mokytojas, kuris MKT naudoja jau daugiau nei 2–3 m., teigia, kad tai priemonė ne tik motyvacijai didinti, bet ir mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti.