Modelling of systemic risk of banking sector

Practical implications – determination of the explicit connection based on quantitative methods determining the systemic risk of the banking sector would be exact and objective assessment and useful not only for the banking executives providing business trends, identifying potential sources of risk in the near future, but also for the rest part of society, both ordinary citizens and entrepreneurs with current accounts and deposits in banks. Originality/value – in essence, modelling of the systemic risk and analysis of instability causes of the banking sector applying reliable quantitative methods in Lithuania are not sufficiently developed. Researchers in other countries have established that a high threat of systemic risk is concentrated in the interbank market; many researches have been done to assess this risk, however, problems related to assessment of systemic risk and application of models always occur. The most common problem is the lack of information and assumptions, and constantly changing economic environment: emerging (or which may arise) new types of transactions, the new banking regulatory conditions and other financial innovations. First, whether the country’s banking business is so dependent on each other to create the threat of the systemic risk between banks’ assets and liabilities. Second, the banking sectors of the Baltic states are essentially controlled by large foreign banking groups, so there is no doubt that the international financial groups’ liquidity problems could spill over to other banks in the Baltic states. On the other hand, a question remains essentially and completely unexplored: how and why such problems could spill over in the Baltic Sea region countries? Also, little attention has been paid to the reliability of interbank payment systems and to the analysis of this object as a potential source of systemic risk.

Bankų tinklaveikos metodai gali būti naudingi vertinant bankų sektoriaus sisteminę riziką ir potencialius bankų žlugimo scenarijus atliekant visos finansų sistemos testavimą nepalankiomis sąlygomis, nors pakankamai ir nepaaiškina pradinių bankų žlugimo priežasčių. Šių metodų pritaikomumą ir tikslumą apriboja išsamių duomenų trūkumas. Tačiau juos taikant kartu su simuliacijos metodais galima išsamiai įvertinti bankų sektoriaus būklę sisteminės rizikos požiūriu. Net ir Centrinės bei Rytų Europos regione yra atlikti sisteminės rizikos vertinimai. Lietuvoje trūksta tokių tyrimų, iš esmės apsiribojama vien tik ekspertine nuomone, kad Skandinavijos šalių priežiūros institucijos patikimai prižiūri didelę įtaką turinčias finansų institucijas, veikiančias Baltijos šalyse. Tinklaveikos ir simuliacijos metodų taikymas siekiant nustatyti pagrindinius sisteminės rizikos šaltinius suteikia moksliškai pagrįstus, o ne tik ekspertinius vertinimus. Tačiau tokių tyrimų plėtrą stipriai riboja informacijos konfidencialumas, susijęs su bankų paslapties išsaugojimu. Kita vertus, dar nėra pakankamai išnagrinėta bendro kreditoriaus regione problema ir kiekybiškai įvertinama jų panikos ar kitokios nepalankios skolininkams elgsenos įtaka. Šiuos kiekybinius tyrimus, kaip ir daugeliu atveju, riboja informacijos konfidencialumas ir trūkumas bei nepakankamos kompetencijos priežiūros institucijose.