Interstate society and intrepretation of belonging: some evidences from an international study on situation on Lithuania

In context of contemporary discourse on a contemporary society, a theme of transformation is evident. It is sometimes claimed that a contemporary society transcends itself. At a first glance, the claim seems ambitious, however, only to a degree. There are several arguments supporting the statement. This paper presents an overview of some theoretical arguments, and also presents some of the data from an international study carried out in Autumn, 2013. However, just data from Lithuania is presented due to the limitations for format of this paper. The research question addressed in this paper is: what are the interpretations of people (in our case: young people) about their own feelings towards the state - or - more precisely – the territory they reside. Methods of critical of references analysis and a quantitative approach (survey) were employed for the development of the paper, also citizenship activity questionnaire was used for the study.

Diskusijų apie šiuolaikinę visuomenę kontekste akivaizdi transformacijos tema. Yra tvirtinama, kad modernioji visuomenė peržengia savo pačios ribas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo perdėm ambicingas užmojis, tačiau tik tam tikru laipsniu. Yra keletas argumentų paremiančių šį teiginį. Šiame straipsnyje pateikiama tokių teorinių argumentų apžvalga, o taip pat pristatoma dalis tarptautinio tyrimo, atlikto 2013 metų rudenį, duomenys. Dėl straipsnio apimties apribojimų pristatomi tik tyrimo Lietuvoje rezultatai. Tyrime dalyvavo 351 paaugliai (10-18 metų). Buvo naudojamas 34 punktų jaunimo pilietiškumo veiklos klausimynas siekiant įvertinti paauglių pilietiškumo veiklą. Tyrimas parodė, kad jauni žmonės (amžiaus vidurkis 13,8 metų) yra labai aktyvūs savo asmeninio tobulėjimo, asmeninių siekių ir interesų plotmėje ir daug mažiau - politinėje veikloje. Jaunesni respondentai labiau siejo savo pasirinkimus su aktyviu pilietiškumu. Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šeimos statuso ir pilietiškumo lygio. Visi veiksniai turėtų būti ir toliau tiriami, siekiant atrasti moksliškai pagrįstas tiriamų reiškinių priežastis.