Patterns of extrinsic maladjustment in middle childhood

Šiame straipsnyje analizuojamos adaptacijos problemos, pasireiškiančios jaunesniajame amžiuje. Tyrimas remiasi holistiniu Bergmano, Magnussono (1983) požiūriu į asmenybės raidą ir šių autorių pateikta išorinių ir vidinių adaptacijos problemų taksonomija. Šiame tyrime apsiribojama tik kai kurių išorinės dezadaptacijos problemų (bendraamžių atstūmimo, nepažangumo ir agresyvaus elgesio skirtingomis aplinkybėmis) analize. Pateikti 7-12 metų vaikų (N = 695), dalyvavusių ilgalaikiame tyrime, pradėtame 1996-1997 m., duomenys. Duomenys apie vaikų agresyvų elgesį buvo renkami apklausiant bendraamžius, pačius vaikus, taip pat mokytojus (TRF/11-18) ir tėvus (CBCL/4-18) (Achenbach, 1991). Negatyvus statusas tarp bendraamžių nustatytas sociometriniu tyrimu, o vaikų pažangumas skaičiuojamas pagal matematikos ir lietuvių kalbos vidurkį. Koreliacinė ir dispersinė duomenų analizė parodė, jog agresyvus elgesys koreliuoja su bendraamžių atstūmimu ir nepažangumu, pasireiškia nuo vaiko lyties ir amžiaus priklausantys agresyvaus elgesio ir atstūmimo bei nepažangumo sąveikos ypatumai. Naudojant Wardo (1963) hierarchinės klasterinės analizės metodą, buvo išskirti tipiški adaptacijos problemų atvejai, leidžiantys atlikti individualią problemų analizę. Paaiškėjo, kad didelėms berniukų ir mergaičių grupėms nėra būdingos adaptacijos problemos pagal pasirinktus dezadaptacijos rodiklius, bet taip pat išsiskyrė nedidelės berniukų ir mergaičių grupės, kurioms būdingos viena arba kelios adaptacijos problemos.