Vaiko teisių apsaugos institucijų sistema: raida, vaidmuo ir svarba

Literatūra - išnašose.

. Straipsnyje analizuojama vykdomosios valdžios ir savivaldybių lygmenyje veikiančių institucijų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, sistemos formavimasis, raida ir įgaliojimai, taip pat neatsietai nuo socialinio konteksto, pokyčių visuomenėje ir valstybėje vertinamos ir per tris dešimtmečius įvykusios šios sistemos reformos. Straipsnyje teisės doktrinos, tarptautinių dokumentų ir mokslinių darbų analize pagrindžiama, kodėl tik unifikuota ir centralizuota, vykdomajai valdžiai pavaldi, visas vaiko teisių užtikrinimo funkcijas vienijanti ir vieningus standartus koordinuotai taikanti vaiko teisių apsaugos institucija gali užtikrinti sėkmingą vaiko teisių įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Straipsnyje nurodoma, kad tik kokybiškai veikiančios institucijos, gebančios tarpusavyje bendradarbiauti, veikdamos savo įgaliojimų ribose tiek priimdamos sprendimus, tiek veikloje teikiančios prioritetą vaiko teisėms ir geriausiems vaiko interesams, gali padėti vaikams ir jų tėvams įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Tačiau šių institucijų stiprinimas, dėmesys jų veiklai jokiu būdu nesusiaurina ir nepaneigia tėvų teisių ar atsakomybės savo vaikams, bet priešingai, akcentuoja valstybės pareigą padėti tėvams įgyvendinti jų teises ir pareigas savo vaikams.

This article analyzes the formation, development, and powers of the system of institutions operating at the executive and municipal levels to ensure the protection of the rights of the child, while assessing the changes in society and the state over three decades. The analysis of legal doctrine, international documents, and scientific works substantiates why only a unified and centralized child protection institution under the executive power, uniting all the functions of ensuring the rights of the child and applying uniform standards, can ensure the successful implementation of children’s rights and international obligations. The article notes that only well-functioning institutions that are able to co-operate with each other, giving priority to the rights and best interests of the child in both decision-making and action, can help children and their parents to exercise their rights and responsibilities towards children. The focus on child’s rights institutions and their activities does not in any way restrict or deny parental rights or responsibilities towards their children, but instead emphasizes the duty of the state to assist parents in exercising their rights and responsibilities towards their children.