3. Universiteto baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroniniai dokumentai (ETD) / University Theses, Doctoral Dissertations and Their Summaries
Permanent URI for this collection
Browse
Recent Submissions
Nacionalinės kriminologinės informacinės sistemos modelisETD[Model of the National Criminological Information System]Informacinis aprūpinimas yra bet kurios veiklos, taigi ir Kriminologinio pažinimo, sėkmės sąlyga. Sukaupta kiekvieno mokslo informacija apie Pažinimo objektą yra to mokslo tyrimo objektas. Remiantis šia informacija Atskleidžiamos naujos pažinimo objekto savybės. Pasaulyje yra sukurta daug kompiuterizuotų kriminalinės justicijos Informacinių sistemų, nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamumo prevencijos bei Kitokių kriminologinio pobūdžio informacinių sistemų. Tačiau teisinės, institucinės ir Informacinės realybės kompleksas Lietuvoje yra unikalus. Jam būdingi ne tik Pasaulinės patirties realizacijos aspektai, bet ir specifinės raiškos ypatybės. Todėl Nacionalinės kriminologinės informacinės sistemos modelis (sukūrimas ir Pagrindimas) – tai pasaulinio ir nacionalinio aspektų konjunkcija.8 Specialistų patirtys įgyvendinant ankstyvosios paauglystės vaiko teisę atvejo vadybos proceseETD[Specialists' experience in implementing the right of an early adolescent child to participate in the case management process]master thesisSungailienė, Rūta2023Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą atvejo vadybos proceso kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti atvejo vadybos metodo įgyvendinimą darbe su vaiku ir (ar) jo šeima; 2. Apibūdinti vaiko ankstyvosios paauglystės etapo sampratą; 3. Apžvelgti vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimą sprendžiant su juo susijusius klausimus; 4. Atskleisti atvejo vadybos specialistų patirtis organizuojant ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimą atvejo vadybos procese. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, bei kokybinis tyrimas, kurio duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo apklausti 15 kriterinės atrankos būdu, remiantis patogumo principu, atrinktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus specialistų, socialinių paslaugų centrų teikiančių pagalbą šeimai ir (ar) vaikui atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų (po 5 iš kiekvieno paslaugų sektoriaus). Tyrimo duomenys analizuoti kokybinės (Content) turinio analizės metodu. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų darbo dinamiką, susijusią su šeimos ir (ar) ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimu, paslaugų, atliepiančių poreikius, vertinimu, bei jų organizavimu. Atvejo vadybos specialistų požiūris, atskiriant individualų ir organizacijos lygmenis, yra susijęs su ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimo poreikiu ir atspindi vieningą nuomonę – šeimos nario įtraukimas į dalyvavimą atvejo vadybos procese tiesiogiai siejamas su sunkumus patiriančiu asmeniu, taip jam suteikiant prioritetą tapti aktyviu atvejo vadybos proceso dalyviu. Ankstyvosios paauglystės vaiko nuomonės išklausymas atvejo vadybos procese yra svarbi proceso dalis, tačiau specialistų praktikoje tai dažniau taikoma siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, tačiau tam nėra teikiamas prioritetas, kam galimai daro įtaką specialistų kompetencijos, kaip bendrauti su vaiku, stoka. Specialistai darbo praktikoje turi platų spektrą priemonių, kurias pasitelkdami turi galimybę išklausyti vaiko nuomonę: nuomonė išklausoma bet kokiomis aplinkybėmis, nuomonei išklausyti tinkamai formuluojamas klausimas, užtikrinama saugi erdvė, turimos galimybes keisti specialistą, pasitelkti socialinius partnerius, bendrauti empatiškai. Specialistai ieško bendrų sąsajų su vaiku, gerbia jo amžių, atliepia jo poreikius, laikosi susitarimų, įtraukia į veiklas. Ankstyvosios paauglystės vaiko dalyvavimas sprendimų priėmimo procese nėra apibrėžtas ir nuoseklus, galios ir atsakomybės pasidalijimo prasme – ankstyvosios paauglystės vaikai neturi galios priimant su juo susijusius ir jį liečiančius sprendimus.4 1 Maisto produktų kokybės valdymo sistemos ir jų efektyvumas mažmeninės prekybos įmonėje XETD[Quality management system and efficiency in the retail company X]master thesisBertašienė, Jolita2023Magistro baigiamajame darbe analizuojami kokybės valdymo sistemų ypatumai mažmeninės prekybos įmonėje. Teorinėje dalyje analizuojama kokybės, kokybės vadybos ir kokybės valdymo sistemų esmė, įvairovė, taikymas bei veikimo principai . Išnagrinėta mažmeninės įmonės X kokybės valdymo struktūra bei ypatumai . Metodologinėje dalyje pristatomos tyrimo teorinės prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodika, nagrinėjamos mažmeninės prekybos įmonės charakteristika , pozicionavimas rinkoje . Analitinėje dalyje aprašomi ir analizuojami darbo metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas analizuojant įmonės dokumentus , sisteminant su kokybės valdymu susijusius duomenis, taip pat analizuojant gautas pretenzijas . Išvadose apibendrinama literatūros analizė ir tyrimo rezultatai, pateikiami pasiūlymai, atsakymai į suformuluotus uždavinius.1 Mentoriaus pagalba pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokyklojeETD[Mentor's support for a novice teacher in a general education school]master thesisZabalevičienė, Sandra2023Šiame darbe nagrinėjama problema: 1. Kuo svarbi pradedančiojo mokytojo socializacija ugdymo įstaigoje? Koks mentorių vaidmuo pradedančiojo mokytojo socializacijai ugdymo įstaigoje? 2. Kaip organizuojamos ir taikomos įvadinės programos pradedantiesiems mokytojams kai kuriose Europos šalyse ir Lietuvoje? 3. Kaip ir kokią mentoriai teikia pagalbą pradedantiesiems mokytojams? Tyrimo objektas – mentoriaus pagalba pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo tikslas yra - išnagrinėti mentoriaus pagalbą pradedančiajam mokytojui bendrojo ugdymo mokykloje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Aptarti profesinės pagalbos pradedančiajam mokytojui teorinius aspektus. 2. Išnagrinėti mentorystės procesą švietimo sistemoje. 3. Ištirti mentoriaus teikiamą pagalbą pradedančiajam mokytojui mokykloje. Teoriniai ir empiriniai metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu. Tyrimas atskleidė, kad mentoriai pradedantiesiems mokytojams teikė socialinę, profesinę ir emocinę pagalbą. Nuoseklią ir savalaikę profesinę pagalbą mentoriai teikė profesinės veiklos srityje modeliuojant ugdymo turinį, konsultuojant metodiniais klausimais. Teikiant pagalbą profesinio augimo srityje mokslininkų ypatingai svarbiu aspektu laikomas pradedančiojo mokytojo pamokų stebėjimas ir jų reflektavimas, tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad mentoriai pradedančiųjų pamokas stebėjo nepakankamai, trūko grįžtamojo ryšio, kurio metu mokytojai suvokia savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Mentorius pradedančiajam mokytojui padėjo pažinti mokyklos struktūrą, kultūrą ir taisykles, atsakydavo į jų keliamus klausimus, tačiau trūko jo iniciatyvumo padedant pradedančiajam integruotis mokykloje, padedant įsitraukti į kolegialaus bendradarbiavimo grupes. Tyrimas atskleidė, kad pradedančiajam mokytojui mentorius teikė emocinę paramą (išklausydamas patardamas, palaikydamas), tačiau trūko mentoriaus dėmesingumo (pasiteiraujant, kaip sekasi, pakalbinant, padrąsinant).4 Socialinių darbuotojų socialinių kompetencijų raiška darbe su šeimomis, patiriančiomis socialinę rizikąETD[Expression of social competencies of social workers working with families at social risk]master thesisBaležentis, Rimgaudas2023Apžvelgus mokslinę literatūrą, socialiniams darbuotojams galima priskirti šias socialines kompetencijas – gebėjimą socialinio darbo veikloje panaudoti žinias, įgūdžius bei vertybes užmezgant ir išlaikant kontaktus; bendraujant; bendradarbiaujant; priimant sprendimus ir sprendžiant problemas; priimant atsakomybę ir veikiant autonomiškai; iniciatyviai, lanksčiai ir kūrybingai reaguojant į įvairias socialines situacijas bei jų pokyčius; adaptuojantis socialinėje aplinkoje; darant įtaką; įveikiant stresą; pažįstant save (poreikius, norus) ir kitą; reaguojant empatiškai; suteikiant pagalbą, palaikant ir konsultuojant; reflektuojant savo jausmus; reaguojant asertyviai; laikantis profesinių, kultūrinių bei visuomeninių normų. Atlikus kokybinį tyrimą su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais darbuotojais buvo išskirtos 4 socialinių kompetencijų raiškos temos: 1) santykiai su paslaugų gavėjais, 2) šeimos pokytį lemiantis elgesys, 3) bendradarbiavimas ir santykiai su kolegomis bei specialistais iš kitų institucijų, 4) asmeninės gerovės ir augimo valdymas. Pirmoji tema apima bendravimą ir kokybiškų santykių su šeimomis sukūrimą (ir palaikymą). Tai yra tarsi pagrindas (sąlyga) tolesniam žingsniui siekiant socialinio darbo tikslų. Galima sakyti, kad kokybiškas bendravimas su klientais veda į jų norą bendradarbiauti. Kuriant kokybišką santykį pasitarnauja gebėjimas priimti, išklausyti, stebėti ir rinkti informaciją, atspindėti, išlaikyti lygiavertiškumą, nuraminti, komunikuoti, kurti abipusiu pasitikėjimu paremtą santykį, būti lanksčiam, empatiškam bei kantriam. Tačiau vien užmegzti ir išlaikyti santykį su paslaugų gavėjais nepakanka. Socialiniai darbuotojai turi gebėti skatinti pokytį šeimoje. Tuo tikslu reikalingos kitokio pobūdžio socialinės kompetencijos, susijusios su pagalbos / palaikymo teikimu bei įtakos darymu. Tai apima gebėjimą konsultuoti, palaikyti (būti atrama), įgalinti, motyvuoti, konfrontuoti, būti kūrybingam. Apklausos dalyviai įvardijo, kad socialinėse sąveikose su kolegomis ir specialistais iš kitų institucijų padeda bendradarbiavimo bei santykių kūrimo (ir palaikymo) gebėjimai. Čia galima pastebėti tam tikrus socialinių kompetencijų raiškos panašumus santykiuose su paslaugų gavėjais ir kolegomis. Bet yra ir skirtumų, tokių kaip gebėjimas dirbti komandoje, paprašyti kolegų pagalbos, bendrauti neformaliai, spręsti konfliktus, išlaikyti konfidencialumą. Dirbant socialinį darbą su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, labai praverčia gebėjimai, padedantys pasirūpinti asmenine gerove. Interviu dalyviai atskleidė, kad tai pasiekiama socialinėse situacijose: 1) naudojant įvairias streso įveikos ir nusiraminimo technikas; 2) brėžiant asmenines ir išlaikant profesines ribas; 3) reguliuojant lūkesčius, susijusius su rezultato siekimu; 4) atsiremiant į vertybinius dalykus; 5) įvairiais saviugdos būdais stiprinant savo socialines kompetencijas; 6) reflektuojant gautą patirtį.1