DSpace-CRIS 8

One of the focuses of the research in linguistics and translation studies is discourse markers ensuring the relations between clause and sentences in the text. The contrastive analysis of multiword discourse markers in English and other languages provides data at the pragmatic level to translators from English into native languages. Awareness of the features and use of discourse markers gives deeper insight into translation in educational processes in university studies. Multiword expressions are important in language generation and processing, contribute to discourse organization and often function as discourse markers. In the present research, we combine the alignment model of the phrase-based statistical machine translation (MT) and manual processing of the data to examine English multiword discourse markers and their translations in Lithuanian and Hebrew. Our research proves that the examined multiword discourse markers have a tendency to remain multiword lexemes in Hebrew translation, but they are one word discourse markers in Lithuanian. Also, there is possible context-based influence guiding the translation to choose a particle or connective integration in Lithuanian or Hebrew translated discourse markers, which envisions future research focusing on the context-based influence. Also, the creation of multilingual resources and making these resources available is necessary for research in multiple languages. The current research has created an extensive multilingual parallel data resource focused on multiword expressions as discourse markers.

The article aims to analyze effects of the labour migration and structural changes on economic development. The Russian invasion in Ukraine increased geopolitical risks for the global economy in 2022 and in the present time. The most immediate economic impact of the Ukrainian conflict was sharply rising food, energy, and commodity prices in the world. In the process of massive population displacement people were forced to leave their homes and lose their livelihood. The analysis of basic approaches to the effects of labour migration, and structural changes on global development highlights the contemporary challenges for the current institutional and structural setting of the economies and societies. The current global crisis is likely to have deep-reaching effects that we cannot foresee. It has been mistaken to believe that migrants will serve as a safety valve for developed economies, by providing labour in times of expansion and going away in the recession (Castles & Vezzoli, 2009). The assessment of structural change on the inclusiveness and sustainability of socioeconomic development depends on the specific country. Both the relative supply of skills and skill-based technological change tends to increase income inequality, though not in all countries (Nomaler et al., 2021). The study of the impacts of international emigration on the evolution of the institutions in the origin countries demonstrates the influence of emigration per se (i.e., people who left the country can voice from abroad), and the transfer of the norms of the host country to the home country. The existence of both impacts was confirmed using different indicators of institutional quality. The effects appear stronger when skilled emigration is considered (Beine & Sekkat, 2013). It is proposed that new job structures based on hiring the low-cost labour will appear under the effects of increasing labour migration. One of the decisions could be adoption by policymakers of new systems of global migration governance based on international collaboration and the rule of law by taking lessons from the crisis experience. It will be directed to define sectors that can speed up the process of rebuilding the global economy. Diversifying the economy, increasing product/service sophistication, using comparative advantages and transfer of resources (both labour and capital) leads to more productive activities and a rise in well-being.

Abstract: Gender stereotypes affect not only the way people perceive others but also their image of themselves. Those stereotypes’ effect, both external and internal, is often limiting. In today’s post-digital society, the media can play a key role in representing genders equitably, curbing the harmful inertia of stereotypes. This research focuses on gender stereotypes related to the representation of women in science disseminated by the media. In the 21st century, when significant social and media revolutions have already occurred, it seems more than desirable that the media exercise their responsibility by granting women the space for intellectual, professional, and public projection that should never have been denied to them. The research aims to study and interpret Women of Science, a documentary series co-produced by public broadcasters in Austria, Belgium, Germany, Italy, Lithuania, and the United Kingdom, which portrays several female STEM scientists’ daily, professional, and personal lives. The methodological approach is qualitative. After a literature review, a global discourse analysis is conducted. The results show that this documentary series portrays women scientists differently from traditional stereotypes in previous film productions. They are represented positively and diversely, not as an exception in the science community. The study confirms, among other conclusions, that Women of Science contributes to eliminating the stereotypical barriers that made women invisible in science, based on the didactic capacity of storytelling as a strategy for raising awareness and transforming beliefs shared by society. It can be considered a good practice that serves as an example for governments and organizations that seek to eliminate gender stereotypes and build a more equalitarian science in which all genders are represented. New lines of research will examine more cases of storytelling in the intricate post-digital media scenario and reflect on gender stereotypes in science from the perspective of non-binary gender representation.

This book is intended to analyse the application of interim measures (also known as provisional measures, protective measures, or interlocutory measures) in Lithuanian civil proceedings. Recently, the importance of interim measures has increased significantly – not only in Lithuania, but also around the world. However, the Lithuanian legal doctrine has not yet provided a detailed analysis of this matter. Lithuanian legal regulation, as is often the case in other countries, provides only very vague guidelines on the application of these measures; therefore, most rules are developed through case law. The first part of this monograph analyses the origins and purpose of interim measures in Lithuanian and foreign law, comparing them with other similar legal concepts and constructs. The authors also analyse the links between interim measures and various institutes in Lithuanian procedural and substantive law. For example, as regards procedural law, it is stressed that, although the relationship between interim measures and compulsory mediation appears at first sight to be contradictory, there is an attempt to reconcile these two institutes in the case law. As regards substantive law, the authors note that sequestration in substantive law is similar, but that these two elements should not be equated in Lithuania. Finally, it is established that the application of a hypothec on assets does not always eliminate the need for asset protection measures (seizure of assets), as the existence of a hypothec only makes the transfer of property more difficult. The second part of the monograph distinguishes the prerequisites and conditions for the application of interim measures, discusses the principles of the application of interim measures, and presents the procedural aspects of interim measures in detail. In Lithuania, the main principles governing the application of interim measures are cost effectiveness, proportionality, and fairness. In addition, courts often distinguish the criterion of relatedness (connectivity), which, although not a principle, represents a requirement that the requested interim measure must be related to the claimant’s claim in court. Lithuanian law requires the demonstration of two commutative con- ditions for the application of interim measures: the claim must be prima facie justified, and there must be an imminent risk. The first condition is relatively easy to prove in court. However, the second condition can mean either a threat to enforcement (e.g., if the defendant intends to dissipate their assets) or another kind of risk related to the rights and interests of the parties (this is particularly the case in individual proceedings such as insolvency proceedings, public procurement cases, family proceedings, etc.). In addition, individual procedural issues relating to interim measures are analysed, such as the modification of interim measures, the revocation of interim measures, and the submission of security for possible damages resulting from interim measures. The third part of this work is devoted to an analysis of specific interim measures and their application in Lithuania. Based on the functional approach, there is no reason to apply the same rules to all possible interim measures, as their intended purposes may differ. One of the most common measures used in Lithuanian courts is seizure of assets. This type of measure is applied if the defendant is proven to be acting in bad faith – that is, seeking to avoid the enforcement of a future court judgment. By contrast, a different type of interim measure – an entry in the public register prohibiting the transfer of ownership – may be applied in the absence of bad faith on the part of the defendant, but it must be clear from the context of the case that the claimant is legitimately seeking to recover the disputed property. Lithuanian civil procedure does not provide for an exhaustive list of measures, so the court has the right to impose measures that are not expressly provided for by the law, but which are justified in the particular circumstances of the case. The last part of the monograph discusses the peculiarities of the application of interim measures in individual categories of cases – namely, cases relating to insolvency, public procurement, intellectual property, company law, and family law. In insolvency proceedings, it has been observed that interim measures have particularities depending on the stage of the insolvency proceedings at which interim measures are sought, and that it is not the individual interest of each creditor that is important, but the collective interest of all creditors. Public procurement cases are characterised by the predominance of the public interest, and interim measures must therefore comply with the public interest requirement. The application of interim measures in intellectual property cases is essentially transposed from current EU legislation. Lithuanian courts are fairly flexible in their interpretation of national rules in order to ensure the supremacy of EU law in these matters. As regards cases involving company law and shareholders’ interests, the authors highlight the increasing need for interim measures in shareholder disputes to be applied in a way that also safeguards the interests of the company itself. Finally, when applying these measures in family cases, the courts always give priority to the best interests of the child. The court has the power to impose these measures on its own initiative (without a request from the applicant), and these measures may also coincide with the subject-matter of the action (e.g., by ordering provisional maintenance for the child).

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.

Vadovėlis „Civilinė teisė. Bendroji dalis"- tai papildytų ir pataisytų anksčiau išleistų vadovėlių „Civilinė teisė. Bendroji dalis, I tomas" ir „Civilinė teisė. Bendroji dalis, II tomas" naujas leidimas. Vadovėlį sudaro septyni skyriai. Vadovėlyje apibūdinama civilinė teisė kaip teisės šaka, analizuojami jos ypatumai, glaustai aptariami civilinės teisės principai ir jų funkcijos, pateikiamos svarbiausios teisės mokslo doktrinos apie civilinį teisinį santykį ir civilinių teisinių santykių klasifikacijos. Nagrinėjami civilinės teisės subjektų - fizinių ir juridinių asmenų - požymiai, jų teisinio statuso klausimai, sandoriai ir jų negaliojimas, civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimai bei paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas. Vadovėlis skirtas aukštosioms teisės mokykloms, bet gali praversti ir kitų universitetinių studijų programų, pavyzdžiui, vadybos, viešojo administravimo, finansų, studentams.

Vadovėlyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teisėtyros, aksiologijos, prakseologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Nagrinėjama ir netradiciniai, nešabloninio mąstymo būdai ( intuicinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esmė ir jos rūšys. Plačiai dėstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės. Vadovėlis skiriamas teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialinės pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams. Juo galės naudotis ir doktorantai, jaunieji dėstytojai, studentų mokslinės draugijos nariai ir jų vadovai.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlis „Buhalterinė apskaita: teorija ir praktika“ skirtas visiems, norintiems pažinti ir išmokti tvarkyti apskaitą. Juo gali naudotis studentai, įmonių vadovai, vadybininkai ar buhalteriai. Vadovėlyje gvildenamos devynios temos, kurių kiekvieną sudaro trys dalys: teorinė, sąvokų išaiškinimas ir praktinės užduotys. Tiek pateikta teorija, tiek praktiniai klausimai išdėstyti nuosekliai, kad žingsnis po žingsnio, išnagrinėję įvairias temas, knygos skaitytojai gebėtų savarankiškai parengti pagrindines finansines ataskaitas. Autorės apskaitoje vykstančius procesus atskleidžia paprastai, pateikdamos dažniausiai pasitaikančias situacijas ir jų sprendimo būdus. Vadovėlyje išdėstyta informacija padės lengviau suprasti skaičių kalbą ir kiekvienam skaitytojui rasti naudingą ir reikiamą informaciją.

Civilinės teisės specialiosios dalies praktikumas – tai mokomasis leidinys, skirtas teisės ir kitų studijų programų studentams padėti pasirengti seminarams ir kitiems akademiniams užsiėmimams, taip pat studijuojantiems savarankiškai. Pirmąją praktikumo dalį sudaro 13 temų, apimančių bendruosius prievolių teisės klausimus (1–4 temos), nesutartines prievoles (5–8 temos) ir bendrąsias sutarčių teisės nuostatas (9–13 temos). Kiekvieną leidinio temą sudaro jos turinį atskleidžiančios potemės, ištraukos iš aktualios teismų praktikos, probleminiai klausimai, praktinės užduotys ir literatūros sąrašas. Praktikumo pabaigoje pridedama pavyzdinė preliminarioji būsimojo buto pirkimo-pardavimo sutartis ir pateikiami praktinių situacijų sprendimų pavyzdžiai. Leidinys taip pat gali būti naudingas teisės praktikams ir visiems kitiems, besidomintiems civilinės teisės problematika bei jos aktualijomis.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.