DSpace-CRIS 7

Atsižvelgdama į 2022 m. atliktame privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinime pateiktas ekspertų rekomendacijas, 2024 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija inicijavo Mediacijos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus. Jais tobulinamas nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomas privalomosios mediacijos modelis, be kita ko, išplečiant mediatorių, teikiančių valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos paslaugas, funkcijas. Lietuvos mediatorių rūmams suteikiamas institucijos, įgyvendinančios mediatorių savivaldą, statusas ir tobulinamas mediacijos proceso teisinis reguliavimas, detalizuojant ir išgryninant tam tikras specifines, iki šiol praktikoje kėlusias neaiškumų nuostatas. Pokyčiais, kurie pristatomi ir vertinami šiame straipsnyje, siekiama mediacijos paslaugų kokybės gerinimo ir mediatoriaus profesijos stiprinimo. Sistemiškai vertinant galimą jų poveikį tolesniam mediacijos instituto vystymuisi Lietuvoje, analizuojami ir iššūkiai, kurie galėtų apsunkinti šių pokyčių tikslo pasiekimą.

Straipsnyje analizuojami reikšmingiausi 2024-aisiais Lietuvos Respublikos priimti teisės aktai, kurių inkorporavimą į Lietuvos teisinę sistemą lėmė Europos Sąjungos nuosekliai priimami ir keičiami reglamentai bei direktyvos dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių įgyvendinimo valstybėse narėse. Transeuropinio transporto tinklo teisinis reguliavimas nuo savo ištakų dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapo aktyviai taikytina dinamiška sistema, kuria remiama ne tik fizinė Europos transporto sistemų infrastruktūra, bet ir platesni Europos Sąjungos tvarumo, skaitmenizavimo ir regioninės sanglaudos tikslai. Transeuropiniai transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklai plėtojami siekiant sujungti Europos Sąjungos regionus ir prisidėti prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą1. 2024 m. tam, kad būtų galima įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos dalis, remdamasi ES reglamentų nuostatomis Lietuva priėmė Įstatymą dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo, kurio pagrindinis tikslas – paspartinti transeuropinio transporto tinklo plėtrą, palengvinant administracinius procesus ir užtikrinant efektyvesnį šių projektų įgyvendinimą. Šiuo 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu siekiama nustatyti supaprastintą leidimų transeuropinio transporto tinklo projektams Lietuvoje, kurie yra Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo dalis, išdavimo procedūrą tinkamai reglamentuojant administravimą, planavimą, leidimų išdavimą ir įgyvendinimą. Šiame straipsnyje nagrinėjama transeuropinio transporto tinklo teisinio reguliavimo įgyvendinimo reikšmė Lietuvos teisinei sistemai. Išanalizavus Europos Sąjungos mastu formuojamus teisinio reguliavimo pokyčius, išskiriami teigiami ir neigiami transeuropinio transporto tinklo gairių įgyvendinimo praktiniai aspektai ir įvertinamas jų reikšmingumas Lietuvos teisei. Akivaizdu, jog transeuropinio transporto tinklo reguliavimo sistema bus toliau reformuojama, kad tinklas išliktų atsparus, tvarus ir pajėgus remti skaitmeniniu ryšiu susietą konkurencingą Europą, siekiant klimato ir ekonominių tikslų, todėl būtina įvertinti, ar Lietuva atliepia iškeltus tikslus, identifikuoti, su kokiais iššūkiais susiduria įgyvendindama teisinį reguliavimą, ir nustatyti, kokią reikšmę pokyčiai gali turėti ateities perspektyvoje.

Atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimą taikymas Lietuvos Respublikoje tapo aktualus tik pastaraisiais metais, priėmus daugiau sankcijų Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, todėl teismų praktikos analizė yra itin reikalinga ir reikšminga tolesniam šios atsakomybės taikymui. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje už tarptautinių sankcijų pažeidimą dažniausiai taikoma administracinė atsakomybė, todėl teismų praktikos dėl baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimą taikymo nėra. Teismų praktikos dėl administracinės atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimą taikymo taip pat negausu, tačiau esama teismų praktika, kuri formuojasi nuo 2023 m. balandžio 15 d. esminių teisinio reglamentavimo pokyčių, susijusių su administracine atsakomybe už tarptautinių sankcijų pažeidimą, yra itin svarbi muitinės veikloje sprendžiant subjekto kaltės ar turto konfiskavimo klausimą.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3 dalyje šalys įpareigojamos užtikrinti teisminę apsaugą dėl aplinkosaugos teisės pažeidimų, tačiau leidžiama nustatyti nacionalinius kriterijus šiai teisei įgyvendinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu, šios nuostatos turi būti suderintos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, užtikrinančiu veiksmingą teisinę gynybą. Lietuvoje ilgą laiką nebuvo sudaryta galimybių suinteresuotos visuomenės atstovams savarankiškai ginčyti su aplinka susijusius norminius aktus. 2021 m. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimu, išplėtusiu teisę kreiptis į teismus, tiesiogiai įgyvendintos Orhuso konvencijos nuostatos ir išspręstos Europos Komisijos identifikuotos Lietuvos teisės problemos. Šis teisės aktas sustiprino nevyriausybinių organizacijų galimybes ginti aplinkosaugos interesus, tačiau kartu iškėlė klausimų dėl jo praktinio įgyvendinimo. Pastaraisiais metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pradėti plėtoti kriterijai, pagal kuriuos vertinama suinteresuotos visuomenės organizacijų teisė kreiptis į teismus dėl aplinkosaugos srities norminių administracinių aktų teisėtumo.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.

Vadovėlis „Civilinė teisė. Bendroji dalis"- tai papildytų ir pataisytų anksčiau išleistų vadovėlių „Civilinė teisė. Bendroji dalis, I tomas" ir „Civilinė teisė. Bendroji dalis, II tomas" naujas leidimas. Vadovėlį sudaro septyni skyriai. Vadovėlyje apibūdinama civilinė teisė kaip teisės šaka, analizuojami jos ypatumai, glaustai aptariami civilinės teisės principai ir jų funkcijos, pateikiamos svarbiausios teisės mokslo doktrinos apie civilinį teisinį santykį ir civilinių teisinių santykių klasifikacijos. Nagrinėjami civilinės teisės subjektų - fizinių ir juridinių asmenų - požymiai, jų teisinio statuso klausimai, sandoriai ir jų negaliojimas, civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimai bei paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas. Vadovėlis skirtas aukštosioms teisės mokykloms, bet gali praversti ir kitų universitetinių studijų programų, pavyzdžiui, vadybos, viešojo administravimo, finansų, studentams.

Vadovėlyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teisėtyros, aksiologijos, prakseologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Nagrinėjama ir netradiciniai, nešabloninio mąstymo būdai ( intuicinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esmė ir jos rūšys. Plačiai dėstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės. Vadovėlis skiriamas teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialinės pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams. Juo galės naudotis ir doktorantai, jaunieji dėstytojai, studentų mokslinės draugijos nariai ir jų vadovai.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlis „Buhalterinė apskaita: teorija ir praktika“ skirtas visiems, norintiems pažinti ir išmokti tvarkyti apskaitą. Juo gali naudotis studentai, įmonių vadovai, vadybininkai ar buhalteriai. Vadovėlyje gvildenamos devynios temos, kurių kiekvieną sudaro trys dalys: teorinė, sąvokų išaiškinimas ir praktinės užduotys. Tiek pateikta teorija, tiek praktiniai klausimai išdėstyti nuosekliai, kad žingsnis po žingsnio, išnagrinėję įvairias temas, knygos skaitytojai gebėtų savarankiškai parengti pagrindines finansines ataskaitas. Autorės apskaitoje vykstančius procesus atskleidžia paprastai, pateikdamos dažniausiai pasitaikančias situacijas ir jų sprendimo būdus. Vadovėlyje išdėstyta informacija padės lengviau suprasti skaičių kalbą ir kiekvienam skaitytojui rasti naudingą ir reikiamą informaciją.

Civilinės teisės specialiosios dalies praktikumas – tai mokomasis leidinys, skirtas teisės ir kitų studijų programų studentams padėti pasirengti seminarams ir kitiems akademiniams užsiėmimams, taip pat studijuojantiems savarankiškai. Pirmąją praktikumo dalį sudaro 13 temų, apimančių bendruosius prievolių teisės klausimus (1–4 temos), nesutartines prievoles (5–8 temos) ir bendrąsias sutarčių teisės nuostatas (9–13 temos). Kiekvieną leidinio temą sudaro jos turinį atskleidžiančios potemės, ištraukos iš aktualios teismų praktikos, probleminiai klausimai, praktinės užduotys ir literatūros sąrašas. Praktikumo pabaigoje pridedama pavyzdinė preliminarioji būsimojo buto pirkimo-pardavimo sutartis ir pateikiami praktinių situacijų sprendimų pavyzdžiai. Leidinys taip pat gali būti naudingas teisės praktikams ir visiems kitiems, besidomintiems civilinės teisės problematika bei jos aktualijomis.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.