DSpace-CRIS 8

The article discusses the Artificial Intelligence (AI) technologies and their transformative potential to foster innovation, increase productivity, and promote human-machine collaboration. The main objective of this research is to examine the potential advantages and disadvantages of using ChatGPT as a communication tool, especially regarding its impact in the scientific, business domains in modern society. The article investigates efficiency of AI technologies, ChatGPT in particular, putting the emphasis on productivity, content creation using certain prompts, advantages and disadvantages of the communication created using different prompts to get the best result in the field of provided content. As lifelong education becomes increasingly essential, understanding ChatGPT’s impact on communication, knowledge accessibility, and self-directed learning can help optimize its use in both formal and informal educational settings. In this sector, ChatGPT could be used for researching and writing ideas, content nuances, overall information gathering, planning and customising individual tasks. Various human written texts were randomly chosen to compare them with the robot generated texts and different engineering prompts were used to get the most similar texts to the ones provided by human. Then, feature comparison and prompts comparisons as well as overlapping concepts are presented. As ChatGPT continues to evolve, it is essential to explore its application and ethical implications in a variety of fields, including business, education and social interaction. By understanding its opportunities and limitations, we can exploit its potential to increase communication and productivity while reducing potential risks.

In April 2024, Lithuania hosted the 9th Summit of the Three Seas Initiative (3SI), marking a milestone in the country’s regional engagement. Gathering representatives from 25 countries, the summit in Vilnius emphasized transatlantic ties and regional resilience, and reaffirmed joint support for Ukraine amid the ongoing Russian aggression. The Joint Declaration, adopted by participating countries, underscored collective geopolitical responsibility and strategic alignment. Lithuania’s priorities within 3SI are closely tied to its foreign policy goals—strengthening security, deepening ties with the U.S., and supporting Ukraine’s reconstruction and EU integration. A notable example of this engagement was the high-level transport-focused meeting co-organized with the International Transport Forum (ITF) aimed at rebuilding Ukraine’s infrastructure under the Common Interest Group for Transport in Ukraine (CIG4U) framework. The 2024 summit also saw the introduction of a new academic dimension: the international scientific conference “The Three Seas Initiative: One Concept, Different Approaches?”, which highlighted the critical role of scientific diplomacy and expert knowledge in regional policymaking. This academic initiative is expected to continue in Warsaw in 2025, strengthening the synergy between research and practice. Despite the summit’s strategic significance, its domestic visibility was hampered by Lithuania’s presidential election campaign. Political tensions between the government and presidential office limited media coverage, though President Gitanas Nausėda emerged as the key national promoter of the summit. Lithuania nevertheless achieved key outcomes, including the registration of 143 priority projects, 25 of which focused on Ukraine and Moldova. In addition to security and transatlantic cooperation, Lithuania emphasized infrastructure and energy connectivity, cyber resilience, and the green transformation. Noteworthy efforts include the development of Rail Baltica, the Via Carpatia corridor, and gas interconnectors such as GIPL and Baltic Pipe. The establishment of a regional expert network based on the Lithuanian Green Policy Institute and proposals for a dedicated 3SI research fund further reflect Lithuania’s ambition to embed sustainability and innovation in regional cooperation.

Aims: To investigate whether perceived mate availability influences intrasexual competitiveness and hypothetical alcohol consumption, and to examine the moderating role of gender and relationship status. Study Design: Between-subjects, single-blind experimental design. Place and Duration of Study: School of Psychology, University of Portsmouth, between March and June 2024, study was conducted online. Methodology: A total of 129 participants initially took part. After applying exclusion criteria for non-drinkers, missing data, and poor-quality responses, 92 participants (52 females, 40 males; aged 18–54, M = 26.34, SD = 7.12) remained for analysis. Participants were randomly assigned to read priming articles simulating either mate abundance or mate scarcity. Participants completed the Intrasexual Competition Scale (ICS) and an Alcohol Purchase Task (APT). Four demand-related variables were analyzed: estimated consumption when drinks are free (Q₀), sensitivity to price increases (α), initial consumption level (intensity), and maximum spending (Omax). ANOVAs and MANOVAs were conducted to test the effects of priming condition, gender, and relationship status on these outcomes. Results: No significant main effect of condition was found on intrasexual competitiveness. However, significant interaction effects emerged, particularly for females in romantic relationships, suggesting that relationship status moderates sensitivity to mate availability cues. For alcohol consumption, mate scarcity increased hypothetical demand (Q₀) and reduced price sensitivity (α), particularly among males in relationships. No significant effects were found for observed intensity or Omax overall, but significant interactions with gender and relationship status were present. Conclusion: Mate availability cues influence hypothetical alcohol consumption, particularly among partnered males, supporting evolutionary models of risk-taking and mate signalling. The null effect on ICS underscores the need for improved manipulation checks and more sensitive measures of competitiveness. Given the potential health implications of increased alcohol consumption, interventions and public health campaigns should consider how mating-related cues in the social environment might indirectly promote risky drinking behaviour. Future studies should incorporate cultural and socioeconomic variables to enhance generalisability.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.

Vadovėlis „Civilinė teisė. Bendroji dalis"- tai papildytų ir pataisytų anksčiau išleistų vadovėlių „Civilinė teisė. Bendroji dalis, I tomas" ir „Civilinė teisė. Bendroji dalis, II tomas" naujas leidimas. Vadovėlį sudaro septyni skyriai. Vadovėlyje apibūdinama civilinė teisė kaip teisės šaka, analizuojami jos ypatumai, glaustai aptariami civilinės teisės principai ir jų funkcijos, pateikiamos svarbiausios teisės mokslo doktrinos apie civilinį teisinį santykį ir civilinių teisinių santykių klasifikacijos. Nagrinėjami civilinės teisės subjektų - fizinių ir juridinių asmenų - požymiai, jų teisinio statuso klausimai, sandoriai ir jų negaliojimas, civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimai bei paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas. Vadovėlis skirtas aukštosioms teisės mokykloms, bet gali praversti ir kitų universitetinių studijų programų, pavyzdžiui, vadybos, viešojo administravimo, finansų, studentams.

Vadovėlyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teisėtyros, aksiologijos, prakseologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Nagrinėjama ir netradiciniai, nešabloninio mąstymo būdai ( intuicinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esmė ir jos rūšys. Plačiai dėstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės. Vadovėlis skiriamas teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialinės pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams. Juo galės naudotis ir doktorantai, jaunieji dėstytojai, studentų mokslinės draugijos nariai ir jų vadovai.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje.

Vadovėlis „Buhalterinė apskaita: teorija ir praktika“ skirtas visiems, norintiems pažinti ir išmokti tvarkyti apskaitą. Juo gali naudotis studentai, įmonių vadovai, vadybininkai ar buhalteriai. Vadovėlyje gvildenamos devynios temos, kurių kiekvieną sudaro trys dalys: teorinė, sąvokų išaiškinimas ir praktinės užduotys. Tiek pateikta teorija, tiek praktiniai klausimai išdėstyti nuosekliai, kad žingsnis po žingsnio, išnagrinėję įvairias temas, knygos skaitytojai gebėtų savarankiškai parengti pagrindines finansines ataskaitas. Autorės apskaitoje vykstančius procesus atskleidžia paprastai, pateikdamos dažniausiai pasitaikančias situacijas ir jų sprendimo būdus. Vadovėlyje išdėstyta informacija padės lengviau suprasti skaičių kalbą ir kiekvienam skaitytojui rasti naudingą ir reikiamą informaciją.

Civilinės teisės specialiosios dalies praktikumas – tai mokomasis leidinys, skirtas teisės ir kitų studijų programų studentams padėti pasirengti seminarams ir kitiems akademiniams užsiėmimams, taip pat studijuojantiems savarankiškai. Pirmąją praktikumo dalį sudaro 13 temų, apimančių bendruosius prievolių teisės klausimus (1–4 temos), nesutartines prievoles (5–8 temos) ir bendrąsias sutarčių teisės nuostatas (9–13 temos). Kiekvieną leidinio temą sudaro jos turinį atskleidžiančios potemės, ištraukos iš aktualios teismų praktikos, probleminiai klausimai, praktinės užduotys ir literatūros sąrašas. Praktikumo pabaigoje pridedama pavyzdinė preliminarioji būsimojo buto pirkimo-pardavimo sutartis ir pateikiami praktinių situacijų sprendimų pavyzdžiai. Leidinys taip pat gali būti naudingas teisės praktikams ir visiems kitiems, besidomintiems civilinės teisės problematika bei jos aktualijomis.

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose.