EBSCO (SocINDEX)

Tyrimo tikslas – išanalizuoti šeiminių praktikų poveikį Lietuvos šeimų darybai įprastinėmis aplinkybėmis ir įvykus migracijai. Tyrimo objektas – šeiminės praktikos, apimančios rutinines praktikas, tradicijas ir šventes. Tyrime testuojama hipotezė H: Lietuvos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės – šalyje ar užsienyje. Hipotezei testuoti pasitelkiami empiriniai duomenys, surinkti 2018 m. atlikus kvotinę šalies gyventojų apklausą. Apklausa atlikta įgyvendinant mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT) (sutarties Nr. S-MIP-17-117). Tyrime atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekuliarios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, kuriose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. Šeimos narius telkiančia galia tiek įprastiniame gyvenime, tiek emigravus šeimos nariui pasižymi šventės, ypač Kūčios. Migracijos aplinkybėmis šeimos narius sutelkia ir bendri finansiniai klausimai, bent kartą per metus atostogos kartu, taip pat šv. Kalėdų šventės. Buities klausimai ir kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šeimos narius telkiantį vaidmenį. Šios šeiminės praktikos, kaip ir gimtadieniai ar Naujųjų metų sutikimas, išplečia šeimos ribas už kraujo ir santuokinių ryšių.

Straipsnyje analizuojami asmens ir jo darbinės aplinkos atitikimo koncepto dimensijų – asmens – darbo, asmens – organizacijos ir asmens – profesijos – atitikimo tarpusavio sąsajos ir ryšiai su organizacijos veiklos veiksmingumui ir efektyvumui aktualiais veiksniais, t. y. darbuotojų pasitenkinimu darbu ir ketinimu iš jo išeiti. Vienoje Lietuvos draudimo įmonių atliktas kiekybinis tyrimas, pasitelkiant anketinę apklausą, atskleidžia teigiamą ryšį tarp visų asmens – aplinkos atitikimo dimensijų, taip pat patvirtinti statistiškai reikšmingi atitikimo dimensijų ryšiai su darbuotojų nuostatomis. Tyrime identifikuota prognostinė kai kurių atitikimo dimensijų galia, be to, paaiškėjo, kad kai kurie ryšiai tarp kintamųjų yra sudėtingesni nei rodo ankstesnių tyrimų duomenys.

Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams dažnai papildomai diagnozuojamas emocijų ir elgesio sutrikimas. Straipsnyje analizuojamos funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybės keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Empiriniu tyrimu siekiama atskleisti, kaip funkcinio elgesio vertinimo metodika gali būti panaudota pedagoginėms technologijoms, ugdymo turinį derinant su besimokančiojo individualia patirtimi ir mokymosi ypatumais.

In the presented paper assumption is being raised that ceteris paribus forecasted energy efficiency until the year 2050 reveals competitive potential, which could be reached if technological progress is ongoing and no radical changes in the energy consumption culture are observed. The research methodology is as follows. In order to clarify what trends of energy efficiency change are preconditioned by the structure of the economy, technological potential and behavioral patterns, activity level and energy intensity in the household sector are forecasted for the selected European countries – Poland, Lithuania and Germany. Lithuania and Poland represent here the countries slightly less economically developed as compared to highly developed Germany. Long-range energy forecasting software LEAP, developed by Stockholm Environment Institute is being employed for the long-term forecasting of energy use and energy intensities in the household sectors. The obtained results, as we have expected, allow verifying if consistent patterns of energy intensity change is existent for currently comparatively less developed and better countries, and if such patterns differ. Peculiarities of energy intensity change in less developed and more developed European countries are to be economically interpreted. The obtained results will allow to judge about change of competitiveness of the considered countries. Provided insights can be instrumental for devising national economic policies oriented on more efficient energy use in the long run.

This paper examines the experiences of personnel managers in Lithuania in solving conflict in the organization. The data were collected by means of a semi-structured interview. A thematic analysis was employed to achieve the goal. The results revealed three common themes: “conflicts caused by changes”, “conflict prevention”, “going through the conflict”. It was established that even though personnel managers use various strategies for avoiding conflict, they became involved, they experience strong negative emotional reactions.

Straipsnyje autoriai nagrinėja turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Mokslinė problema – turizmo plėtros tendencijos savivaldybių lygmeniu Lietuvoje plačiau netyrinėtos, o turizmas rajonuose plėtojamas neturint aiškios ir ilgalaikės plėtros strategijos, nuoseklios jos įgyvendinimo programos. Tyrimo tikslas – ištirti turizmo plėtros sąlygas Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti turizmo plėtrai įtakos turinčius veiksnius; atlikti pagrindinių Rytų Aukštaitijos regiono turizmo plėtros veiksnių analizę; apibrėžti Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse turizmo vadybai svarbius veiksnius. Rengiant tyrimą pasitelkti šie metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, dokumentų analizė, SSGG analizė ir duomenų apibendrinimas. Iš viso apklausti 6 turizmo specialistai, atsakingi už turizmo plėtrą Rytų Aukštaitijos regiono Anykščių ir Utenos rajonų savivaldybėse, Utenos, Ignalinos ir Zarasų rajonų turizmo informacijos centrų (TIC), Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) atstovai. Siekiant išsiaiškinti turizmo plėtros sąlygas ir prioritetus minėtame regione, atlikta dokumentų analizė. Informacijos šaltiniai: LR turizmo įstatymas, Nacionalinė turizmo 2014–2020 m. plėtros programa, Rytų Aukštaitijos regioną sudarančių savivaldybių plėtros planai ir kiti strateginiai dokumentai. Straipsnyje aptariami turizmo plėtros klausimai ir pristatomi tyrimo rezultatai, autorių manymu, laikytini bandomuoju tyrimu, atveriančiu galimybės tolimesnėms mokslinėms paieškoms. Turizmo specialistai aukščiausiu balu įvertino turistinės vietovės vadybą (turizmo valdymą savivaldybių lygmeniu) ir turizmo paslaugų kokybę, gana aukštu balu įvertino turistinės vietovės įvaizdį, virtualią aplinką ir išteklius. Vietovės įvaizdžio gerinimas ir jos turizmo galimybių populiarinimas prisideda prie vietos socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo, gerovės kūrimo. Vertinant išteklius, maksimaliu balu buvo įvertinti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, šiek tiek žemesniu balu – gamtiniai ir kultūriniai. Žmogiškieji ištekliai turizmo sektoriuje yra labai svarbūs, nes šio sektoriaus darbuotojai kuria šalies turizmo ir jos svetingumo įvaizdį, o svetingumas – sudėtinė turizmo sektoriaus konkurencingumo dalis. Daugėja inovacijų, sparčiai modernizuojami procesai, atsiranda naujų turizmo plėtros iššūkių, todėl reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Siekiant stiprinti šį potencialą, svarbu nuolat ugdyti turizmo sektoriaus darbuotojų profesinę kompetenciją – tobulinti jų kvalifi kaciją, užsienio kalbų žinias, gerinti įvaizdį, ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją. Šalies turizmo ištekliai – tai vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų, padedančių pritraukti turistinius srautus ir padidinti ekonominę turizmo naudą. Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa, jų įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, kultūrinio ir pažintinio turizmo, etninio, kaimo turizmo ir ekoturizmo produktus, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus. Remiantis tyrimo rezultatais, regione plėtojamos šios turizmo rūšys: pažintinis kultūrinis, poilsio, laisvalaikio, kaimo, sveikatingumo turizmas, ekoturizmas. Rytų Aukštaitijos regiono gamtinių išteklių gausa sudaro prielaidas visų paminėtų rūšių turizmo plėtotei, o sveikatingumo turizmo plėtojimas susijęs su kurortinių vietovių veikla regione. Atlikus teorinę mokslinių šaltinių nagrinėjama tema analizę ir apibendrinus tyrimo rezultatus, prieinama prie išvadų, kad labiausiai turizmo plėtrai įtakos turintys veiksniai yra žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, turizmo paslaugų įvairovė, virtuali aplinka, turistinės vietovės įvaizdis / žinomumas, turistinės vietovės vadyba, turizmo paslaugų kokybė ir renginiai. Turizmo specialistai kaip turizmo plėtros privalumus Rytų Aukštaitijos regiono savivaldybėse įvardijo turistinės vietovės vadybą, turizmo paslaugų kokybę, turistinės vietovės įvaizdį / žinomumą, virtualios aplinkos poveikį turizmo plėtrai ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Trūkumai – turizmo paslaugų įvairovė ir turizmo infrastruktūrą. Turizmo plėtrai regiono savivaldybėse kyla įvairių grėsmių: neplanuota valstybės ūkio plėtros prioritetų kaita, gyventojų migracija į kitas šalis, blogėjanti rajono demografinė situacija ir kita. Turizmui plėsti regiono savivaldybėse svarbios galimybės pasinaudoti ES lėšomis, vidaus ir užsienio rinkose augantis poreikis gauti aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo produktų, svetingumo sektoriaus paslaugų kokybės gerinimo ir tarptautinių standartų diegimo aspektai. Turizmo vadybai Rytų Aukštaitijos savivaldybėse yra svarbūs šie veiksniai: turizmo planavimo ir valdymo sistema; kvalifikuoti turizmo specialistai; veiklos organizavimas ir planavimas; turizmo projektų rengimas ir įgyvendinimas; viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas; turizmo plėtros strategijos turėjimas; tyrimai turizmo srityje ir teisinė turizmo bazė. Pagrindiniai žodžiai: turizmas, turizmo plėtra, veiksniai, sąlygos, regionas, savivaldybė.

Neonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio egzistencializmo (hermeneutinės fenomenologijos atmainos) požiūriu, kultūrinė mokslo autonomija yra pamatinis demokratijos ramstis, o natūralistinis „postmodernus“ mokslo „nuvietinimas“ vertinamas kaip kultūros ir visuomenės scientifikacijos grėsmė. Tad ginti kultūrą, visuomenę, demokratiją, o kartu ir savo teises į mokslo tyrimus yra hermeneutinio naratyvo akademinė-pilietinė priedermė. Kultūrinių mokslinio žinojimo studijų požiūriu – atvirkščiai – mokslo autonomijos idėjos (modernybės naratyvo relikto) propagavimas tolygus kultūrinei mokslo stigmatizacijai, o hermeneutinė fenomenologija pati ją skatina. Straipsnio tikslas – palyginti neonatūralistinę ir hermeneutinę-fenomenologinę mokslo topologijas iš „metafilosofinės“ perspektyvos ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes.

Due to increasing migration, the development of intercultural competency has become more important in the work environment of organizations. Recently, interest in the topic of interculturalism among scientists has increased significantly - there is no doubt that employees of international organizations need to acquire intercultural competency, but this competency of employees in small municipalities of Lithuania has not been studied yet. This study relies on a designed questionnaire which provides for the evaluation of the intercultural competency of employees of small municipalities, as well as the need for its development, and the evaluation of their opinion on the impact of intercultural competency on their career.

Visuomenės raidos modeliai paprastai konstruojami remiantis ideologinėmis nuostatomis, tarp kurių vyrauja nuolatinės ekonominės plėtros, BVP (bendro vidaus produkto) augimo prioritetas. Tokia nuostata pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau kritikuojama. Pavyzdžiui, G. Spethas (2008) rašo, kad norėdama pereiti nuo krizių prie tvarumo šiuolaikinė visuomenė turi keisti raidos kryptį, suteikti prioritetą humanistinėms vertybėms. Pastarasis galimos raidos modelis ekonomikos ir jos nuostatas atitinkančios felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos požiūriu įgyvendintas bene sėkmingiausiai. Pažymėtina, kad ši politinės ir ekonominės minties kryptis deklaruoja išskirtinį rėmimąsi visuomenės tyrimais ir įvertinimu. Naujų sąvokų, o ypač laimės sąvokos, kuri bene subjektyviausiai ir plačiausiai nusako visuomenės būseną, įtraukimas į visuomenės tikslų sampratą, anot A. Sumnerio (2006), liudija darnaus vystymosi, žmogaus raidos, prioritetą, kurį atitinka ir laimės tyrimų plėtra.