MLA: International Bibliography

2024m. rugsėjo 6d. Mykolo Romerio universitete (toliau–MRU) Olga Ušinskienėapgynė daktaro disertaciją A Framework of Concepts in the Migration Domain and their Expression in English and Lithuanian (Migracijos srities sąvokų sistema ir raiška anglų ir lietuvių kalbose)(mokslinėvadovėprof.dr.SigitaRackevičienė).

The aim of the paper is to present a methodological framework for the development of an English-Lithuanian bilingual termbase in the cybersecurity domain, which can be applied as a model for other language pairs and other specialised domains. It is argued that the presented methodological approach can ensure creation of high-quality bilingual termbases even with limited available resources. The paper touches upon the methods and problems of dataset (corpora) compilation, terminology annotation, automatic bilingual term extraction (BiTE) and alignment, knowledge-rich context extraction, and linguistic linked open data (LLOD) technologies. The paper presents theoretical considerations as well as the arguments on the effectiveness of the described methods. The theoretical analysis and a pilot study allow arguing that: 1) a combination of parallel and comparable corpora enable to considerably expand the amount and variety of data sources that can be used for terminology extraction; this methodology is especially important for less-resourced languages which often lack parallel data; 2) deep learning systems trained by using manually annotated data (gold standard corpora) allow effective automatization of extraction of terminological data and metadata, which enables to regularly update termbases with minimised manual input; 3) LLOD technologies enable to integrate the terminological data into the global linguistic data ecosystem and make it reusable, searchable and discoverable across the Web.

Straipsnyje analizuojami daugiažodžiai konstitucinės teisės terminai anglų ir lietuvių kalbomis, siekiama nustatyti ir sugretinti jų darybos modelius bei aptarti terminų darybos tendencijas tiriamose kalbose. Ištirti 595 daugiažodžiai terminai (daiktavardiniai junginiai, atliekantys terminų funkcijas): 347 terminai iš Lietuvos Respublikos (LR) teisės šaltinio ir 248 terminai iš Jungtinės Karalystės (JK) teisės šaltinių. Visi lietuviški terminai išrinkti iš vieno dokumento – Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992). JK konstitucinė teisės nėra kodifikuota, todėl angliški terminai buvo renkami iš svarbiausių konstitucinės teisės aktų – į šiuolaikinę anglų kalbą išverstų senųjų, bet tebegaliojančių teisės aktų Magna Carta (1297), Habeas Corpus Act (1679), Bill of Rights (1689) ir Act of Settlement (1700) bei XX–XXI amžių teisės aktų Parliament Act (1949), Human Rights Act (1998), House of Lords Act (1999) ir Fixed-term Parliaments Act (2011). Atlikta analizė leidžia daryti tokias išvadas: • Ir anglų, ir lietuvių kalboje dominuoja prepozicinė daugiažodžių terminų modifikacija, t.y. atributiniai dėmenys eina prieš pagrindinį terminų dėmenį. Tai rodo aiškią tendenciją svarbiausią informaciją (pagrindinį termino dėmenį) nukelti į junginio pabaigą. • Ištirtuose JK konstitucinės teisės aktuose 62 proc. daugiažodžių terminų yra sudaryti pagrindiniam dėmeniui prisijungiant atributinius dėmenis prepoziciškai. Vyrauja dvižodžiai terminai, kurių atributinis dėmuo yra būdvardis (Adj ← N: royal prerogative). • LR Konstitucijoje net 95 proc. daugiažodžių terminų yra sudaryti pagrindiniam dėmeniui prisijungiant atributinius dėmenis prepoziciškai. Dominuoja dvižodžiai terminai, kurių atributinis dėmuo yra kilmininko linksnio daiktavardis arba būdvardis, suderintas su pagrindiniu dėmeniu (Ngen ← Nx, Adjx ← Nx: tautos suverenitetas, antikonstitucinis veiksmas). • Lietuvių kalbos daugiažodžių terminų prepozicinių darybos modelių įvairovė didesnė nei anglų kalbos: lietuvių kalbos medžiagoje nustatyti 9 prepoziciniai darybos modeliai, iš kurių 4 turi įvairių variantų, o anglų kalbos medžiagoje – 6, iš kurių 1 turi keletą variantų. • 36 proc. anglų kalbos daugiažodžių terminų yra sudaryti pagrindiniam dėmeniui prisijungiant atributinius dėmenis postpoziciškai. Tarp šių terminų vyrauja junginiai, kuriuose atributinis dėmuo yra prielinksninė konstrukcija (N → prielinksninė konstrukcija: Act of Parliament). • Lietuvių kalbos medžiagoje postpozicinė modifikacija nustatyta tik 4,5 proc. terminų, atributiniai dėmenys taip pat dažniausiai prisijungiami per prielinksnį (Nx → prielinksninė konstrukcija: pajamos iš valstybinio turto). • Daugiažodžiai terminai, sudaryti naudojant tiek prepozicinę, tiek postpozcinę modifikaciją, reti tiek anglų, tiek lietuvių kalboje, jų rasta vos po keletą. • Abiejų kalbų medžiagoje pastebėta ta pati tendencija – kuo sudėtingesni modeliai, tuo jų produktyvumas mažesnis. Tai rodo, kad abiejų kalbų terminų kūrėjai stengiasi laikytis kalbos ekonomijos principo. Darybos modelių analizė atskleidžia pagrindines konstitucinės teisės terminų darybos tendencijas anglų ir lietuvių kalbose. Analizės rezultatai gali būti naudingi terminų kūrėjams ir vertėjams, suteikti idėjų, kaip kurti naujus bei tobulinti jau vartojamus terminus. Nustatyti terminų darybos modeliai gali būti naudojami, kuriant kompiuterines programas automatiniam terminų atpažinimui.

Mediacija universitete yra svarbi ir aktuali tema, nes su konfliktais susiduria visos aukštosios mokyklos bendruomenės grupės. Tinkamai nesprendžiami konfliktai universitete gali pridaryti daug žalos - eikvojami ištekliai ir konflikto šalių laikas, žala padaroma universiteto reputacijai, bendruomenės narių moralei. Straipsnio tikslas - išnagrinėti mediacijos taikymo universitete teorines ir praktines prielaidas. Straipsnyje apibūdinama mediacijos paskirtis universitete; apžvelgiama mediacijos vykdymo 15-oje Didžiosios Britanijos universitetų patirtis; nagrinėjamos teisinės prielaidos taikyti mediaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Straipsnyje eskiziškai pristatomos feministinės fenomenologijos bendrosios gairės ir aptariamas praktinis jos pritaikomumas. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamos besiformuojančios šiuolaikinės sinkretinės kritinio mąstymo paradigmos – feministinės fenomenologijos – bendrosios tendencijos, istoriniai faktoriai, lėmę jos atsiradimą, esamų tyrimų pritaikomumas ir eišnaudotas potencialas. Aptariamos feministinės fenomenologijos tyrimų strategijos, idėjinės klasikinės fenomenologijos ir feminizmo bendrybės, dviejų mąstymo tradicijų integracija bei iš jos kylantis tarpdiscipliniškumas ir jo teikiamos galimybės. Antroje straipsnio dalyje žvalgoma, kaip feministinės fenomenologijos nuostatos išbandomos literatūros kritikoje, konkrečiai lietuvių išeivės Birutės Ciplijauskaitės studijose. XX a. 8–10 dešimtmečiais Ciplijauskaitės monografijos ir straipsniai atskleidžia hibridinių, inovatyvių literatūrologinių darinių egzistavimą ir praktinį feministinės fenomenologijos pritaikomumą, paradoksaliai chronologiškai aplenkusį institucinio teoretizavimo atvejus.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba yra įdomi ir originali savo sinesteziniu menų sąveikų suvokimu. Ypač plačiai tyrinėtas jo dailės kūrinių muzikalumas, muzikos kūrinių tapybiškumas, jų neoromantinės ir simbolistinės tendencijos, kiti aspektai (pagoniškosios kultūros elementų raiška, fantastiškumas, misticizmas, archetipiniai kodai ir t. t.). Tačiau Čiurlionio žodinė kūryba, be Laiškų Sofijai, nėra plačiau nagrinėta. Mokslinėje literatūroje aptariama jo žodinės kūrybos vaizdinių simbolika (Nida Gaidauskienė ir kt.), atkreipiamas dėmesys į tekstų muzikalumą, jų formą, menų sąveikos ypatybes (Vytautas Landsbergis: „Čiurlionis rašydamas mato plastiškai, o formuoja pagal muziką“), bet jo literatūrinių tekstų muzikalumo specifika nėra plačiau analizuota. Straipsnyje siekiama pasiaiškinti, koks yra Čiurlionio tekstų muzikalumo pobūdis ir kaip juose pasireiškia sinestezija. Darbe remiamasi Wernerio Wolfo, Vytauto Landsbergio, Salomėjos Jastrumskytės, Nidos Gaidauskienės, Vladimiro Karbusickio, Viktoro Bobrovskio ir kt. veikalais, naudojamasi komparatyvine metodologija.

There is a shared belief that students’ awareness of themselves as learners and the use of different methods to regulate their learning are the key factors leading to academic success. It has been proven by the research that reflecting on one’s own learning is one of those methods the use of which makes a positive impact on students’ self-regulated learning as it raises their awareness of the learning process and of themselves as learners. The present study was conducted with the participation of undergraduate students of Translation studies at Mykolas Romeris University, Vilnius. To foster students’ self-regulated learning, reflection practice was used in the course of Modern English and Creative Writing. The research was aimed to establish students’ perspectives of learning Modern English and creative writing and how they self-evaluated it through the analysis of their reflections. In the present research, qualitative investigation was carried out. The research data were drawn from the students’ reflection pages and analysed using the method of content analysis. The results revealed that the students viewed their course both as challenging and rewarding, self-assessed their academic performance and identified both their own strengths and weaknesses, which can lead to further progress in their proficiency in English and creative writing.

Televizijos reklama poveikio siekia trimis pagrindiniais komponentais – tekstu, vaizdu ir garsu. Jais perteikiamos intencijos, atskleidžiančios pranešimo siuntėjo tikslus. Pragmatinės lingvistikos tyrinėjimai apima kalbos vartojimą ir jos vartotojus. Todėl pragmatinės lingvistikos pranašumu, taip pat ir skiriamuoju bruožu nuo kitų lingvistikos mokslo šakų, laikoma jos savybė analizuoti tekstui žmonių priskiriamas prasmes, prielaidas, tikslus, veiksmų rūšis (pavyzdžiui, prašymus), kurias jie vykdo kalbėdami, o trūkumu – tai, kad ypač sunku analizuoti nuosekliai ir objektyviai. Reklama nėra vien tik verbalinis pranešimas, jos vaizdas ir garsas – lygiaverčiai komponentai, kurių santykį tam tikroje reklamoje lemia kūrėjų išmonė ir laikotarpio mados, tendencijos. Taigi šio straipsnio objektas – televizijos reklamų komunikatas. Straipsnio tikslas – pabandyti atskleisti televizijos reklamų teksto, vaizdo ir garso sąveiką ir jos simbolikos reikšmę. Tekstą, vaizdą ir garsą sudaro ženklai, kuriais koduojamas pranešimas, tik skiriasi tų ženklų rūšis. Kodai dažnai sudaromi naudojantis didžiajai visuomenės daliai suprantama simbolika, kuri realius dalykus paverčia adresatų siekiamybėmis, troškimais, norais – įvairiomis abstrakcijomis, kurios siūlomos kartu su reklamuojamu produktu. Straipsnyje pateikiama klasifikacija parodo galimas reklamos komponentų kombinacijas, jų intencijas bei kaip tam tikrais ženklais koduojamos žinutės adresatui. Pateiktoje televizijos reklamų klasifikacijoje išryškėja tam tikri dėsningumai derinant televizijos reklamose tris jos pagrindinius komponentus – tekstą, vaizdą ir garsą. Galimos skirtingos jų kombinacijos, tačiau kiekviena iš jų atskleidžia, perteikia reikalingus reklamuojamam produktui bruožus, naudodamosi simboliais, realius dalykus susieja su abstrakcijomis, kuriomis labiausiai žavisi adresatas – troškimais, norias, siekiamybėmis ir pan. Tiek vaizdu, tiek garsu galima perteikti tas pačias idėjas, mintis, simbolius kaip ir tekstu.

Time perspectives are rarely investigated as possible antecedents of sustainable behavior. It is known that being guided by altruistic and biospheric values, as well as being future-oriented may potentially lead to more sustainable behavior. Adopting a person oriented approach we aimed to clarify whether being future-oriented promotes sustainable behavior. A total of 125 university students from various study programs participated in the study. Results indicated that the past-positive and future time perspectives are related with sustainable behaviors, which, in turn, are linked to altruistic and biospheric values. Cluster comparison suggests that future-oriented individuals have a more realistic view towards sustainability social norms, when compared with those that are present-oriented. Those who are more present oriented believe that people’s awareness of sustainability social norms is congruent with their behavior, while those who are more future-oriented tend to believe, that it is not constantly the case.

Although the number of offenders who commit violent crimes is relatively small compared to number of nonviolent offenders, violent crimes result in more severe consequences. For this reason, the scientifically based comprehensive analysis of violent behavior is of big importance. The purpose of this study was to compare personality characteristics and mental health problems of violent and nonviolent offenders incarcerated in Lithuanian custodial institutions. A random sample of 260 male offenders was evaluated using information from a demographic questionnaire and the MMPI-2. Conviction for violent crimes (i.e., homicide, sexual assault, robbery) or nonviolent crimes (i.e., theft, drug trafficking, fraud) was the classification criteria in this study. The results revealed a number of significant differences between groups. For example, violent offenders scored higher on Pt (Psychastenia), Si (Social Introversion), RC4 (Antisocial Behavior), NEGE (Negative Emotionality/Neuroticism) scales and lower on Es (Ego Strength) scale. Suggestions for further research will be provided.