Humanities International Index

The article analyzes and compares the philosophical theology of Kierkegaard and Tillich. They are usually represented as exponents of the same (existentialist- Protestant) tradition, but a different perception of the main questions and possibilities for philosophical theology to answer them guides these philosophers to radically different conclusions regarding the philosophy of religion. A closer look at how they understand faith (pistis) unlocks new possibilities to interpret the ideas of Kierkegaard and Tillich rather than to accept “chrestomathic” analyses. Tillich’s implicit loyalty to Platonic and Hegelian ideas subordinates the existential aspects of his system to answers, which can be described as a “gnostic” understanding of faith and knowledge. This violates the limits for theoretical knowledge set by Kierkegaard. Such a Tillichian ontological loyalty explains that an ontological search is implicated in every religious experience. This basic presupposition of interaction with the sacred for Tillich lets us view Kierkegaard’s famous interpretation of biblical myths critically, and to argue that these stories do not mean that the only possible faith is “blind” faith. This opens a path for Tillich to rationalize every aspect of Christianity and to talk about “true God,” God beyond the gods of actual religions.

Socialinis ugdymas ir saviugda yra neįmanomi be atitinkamo kultūrinio proceso. Šiuo metu Lietuvos kultūros politika yra reguliuojama dviem teisės aktais: „Lietuvos valstybės strategija 2050“ ir „Lietuvos kultūros politikos pagrindų“ įstatymu, o formuojama ir visuomenės iniciatyvomis. Deja, šie abu svarbūs dokumentai nestokoja spragų, o strategija pasižymi kultūros sampratos vartosenos daugiaprasmiškumu ir chaotiškumu. Lietuvoje tebėra gajus siauras, tačiau atgyvenęs kultūros prilyginimas menams ir paveldui. Tai atspindi tradiciją, kilusią iš aristokratijos poreikių. Jos vietą turėtų užimti pažangios kultūros, nukreiptos į bendros gerovės, teisingumo, saugumo, laisvių ir tam reikalingos tvarkos didinimą visuomenėje samprata.

Šiame straipsnyje nagrinėjama neverbalinė komunikacija mokymosi procese, kaip vienas iš tarpkultūrinės kompetencijos aspektų, kadangi neverbalinė kompetencija lydi ir papildo verbalinę komunikaciją bei atskleidžia tikrąsias mokymosi proceso dalyvių emocijas ir mintis. Bendravimas yra svarbiausias procesas, kuris dominuoja visose gyvenimo situacijose, ypatingai bendraujant su tarpkultūrinėmis studentų grupėmis, bet dažnai pamirštama, kad jame svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kūnas bei jo kalba. Todėl ignoruojant neverbalinę komunikaciją, praleidžiamas pro akis didžiausias srautas informacijos. Norint to išvengti, pravartu žinoti kūno kalbą bei jos aspektus, nes tik tuomet, supratus bei skyrus didesnį dėmesį neverbalinei komunikacijai, pagerėtų mokymosi proceso efektyvumas.

1999 m. Bolonijos procesas nubrėžė gaires, kuriomis pripažįsta kad aukštojo mokslo studijų metu taip pat galima vystyti perkeliamuosius gebėjimus. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai švietimo srityje rodo, kad aukštasis mokslas, įskaitant universitetines studijas, jau susiduria su atviru posūkiu perkeliamųjų gebėjimų ugdymo link. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymui universitetinėse studijose. Juo siekiama ištirti studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymo universitetinėse studijose reiškinį. Tyrimas atskleidžia, kad perkeliamųjų gebėjimų ugdymas priklauso nuo vidinių asmeninių savybių ir išorinių socialinių veiksnių, įskaitant kolegų įtaką, keitimąsi idėjomis ir institucinį poveikį. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidžia savo suvokimą, kad jų universitetiniai įgūdžiai gerokai pagerėja studijų metu. Tačiau jie taip pat pabrėžia savo suvokiamus poreikius plėtoti tam tikrus perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus profesiniam darbui, pvz., bendravimą ir užsienio kalbų vartojimą, gebėjimą taikyti naujoves ir kūrybiškumą, analitinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir laiko valdymą.

Veiksminga naujų darbuotojų socializacija leidžia organizacijai efektyviau siekti tikslų, padidinti darbuotojų įsipareigojimą bei sumažinti darbuotojų kaitą. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokie veiksniai turi reikšmingiausios įtakos naujų darbuotojų socializacijai. Šiuo tikslu anketinės apklausos pagrindu straipsnyje analizuojamas Baltijos šalyse veikiančių organizacijų naujokų socializacijos atvejis. Tyrimo rezultatai parodė, kad sklandžiai socializacijai įgyvendinti svarbūs tiek institucionalizuotos socializacijos veiksniai, tiek paties darbuotojo proaktyvumas. Straipsnyje pristatomas tyrimo rezultatų pagrindu parengtas empirinis naujų darbuotojų socializacijos modelis.

Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams dažnai papildomai diagnozuojamas emocijų ir elgesio sutrikimas. Straipsnyje analizuojamos funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybės keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Empiriniu tyrimu siekiama atskleisti, kaip funkcinio elgesio vertinimo metodika gali būti panaudota pedagoginėms technologijoms, ugdymo turinį derinant su besimokančiojo individualia patirtimi ir mokymosi ypatumais.

With rising demand for international education in Europe, today more higher education systems have become active in attracting international students. Hence, players in the global higher education market are highlighting their advantages in the higher education marketplace to become more competitive. As Lithuania has an ambitious desire to double the number of international students by 2025, this exploratory study analyses the important factors that will help to better target international students and put emphasis on the challenges to be refined in national education policies.

Straipsnyje apžvelgiama 1933 m. Lietuvos teismų reforma tiek, kiek ji yra susijusi su Krašto justicija. Aptariama reformos įgyvendinimo problematika bei Vokietijos ir signatarinių valstybių keliami reikalavimai. Rašant straipsnį, daugiausia naudotasi Lietuvos centriniame valstybės archyve rastais dokumentais – Krašto gubernatorių pro memoria, Klaipėdos krašto įstatymais, Lietuvos ministrų, Krašto Direktorijos raštais, Vokietijos, signatarinių valstybių bei Lietuvos diplomatų pokalbiais, Krašto įstatymais, Vyriausiojo Tribunolo jurisprudencija. Naudotasi ir tarpukario Lietuvos mokslininkų įstatymų komentarais, publicistiniais straipsniais.

Žmonių elgesį reguliuoja daugybė veiksnių: religija, tradicijos, įstatymai, valstybės institucijos, įtakingi asmenys, emocijos, protas, širdis, sąžinė. Tačiau būtent teisinis visuomenės gyvenimo reguliavimas yra viena svarbiausių teisės teorijos kategorijų. Teisinio reguliavimo priežastys skirtingose santvarkose yra nevienodos. Pavyzdžiui, valstybėje, kurioje vyrauja klasinė santvarka, žmonių elgesys reguliuojamas teisinėmis priemonėmis siekiant sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų socialinių grupių atžvilgiu. Demokratinėje valstybėje, priešingai – teisiniu reguliavimu siekiama derinti priešingų grupių interesus, šitaip palaikant socialinę santarvę visuomenėje. Kaip rodo praktika, efektyvesnė yra demokratinė teisinio reguliavimo forma, kai teisės priemonėmis siekiama reguliuoti žmonių santykius tam, kad jie būtų teisingi, įtvirtintų visų socialinių grupių teises. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas tam tikra prasme gali būti vadinamas žmonių elgesio socializavimu siekiant visuomenės saugumo bei gebėjimo pasipriešinti galimoms viešpatavimo ir pavergimo tendencijoms. Žmonių elgesio reguliavimas siejamas su žmogaus sąmone – jis įmanomas tik per ją, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmogaus elgesiui turi įtakos ne vien teisė, bet ir daugybė kitų faktorių: kitos socialinės normos, ekonominė ar kita nauda, baimė, sąžinė ir pan. Ir nors šių kitų faktorių poveikis gali būti teisiškai reikšmingas, vis dėlto teisinis reguliavimas remiasi tik teisinėmis poveikio žmonių sąmonei ir elgesiui priemonėmis, kurios, prieš tapdamos teisinėmis kategorijomis, glaudžiai sąveikauja su bendresnėmis – filosofinėmis kategorijomis. Šios straipsnyje ir apžvelgiamos.