Historical Abstracts with Full Text
Lietuvos universitetas valstybei, ar visuomenei, ar valstybei ir visuomenei?Item type:Publication, [The University of Lithuania for the state or for the public, or both for the state and the public?]research article[2022][S1b][H005,S002][27]Istorija, 2022, vol. 128, no. 4, p. 5-31Straipsnyje nagrinėjamas 1918–1922 m. dešinės ir kairės politikų ir akademinės bendruomenės diskursas koks universitetas buvo reikalingas besikuriančiai Lietuvos valstybei? Šio straipsnio naujumą sudaro du aspektai. Pirma, diskurso nagrinėjimas mikrolygmeniu, t. y. iš individualios perspektyvos išryškino esminius požiūrius ir nesutarimus dėl universiteto vyravusius to meto visuomenėje. Antra, tyrimas atskleidė, jog priimant sprendimus dėl universitetinių studijų buvo svarbios ir politikų, ir intelektualų nuostatos, veiksmai ir ėmimasis lyderio iniciatyvos. Akademinės bendruomenės lyderystė, kuriant pirmą privačią nepriklausomos Lietuvos aukštąją mokyklą „Auštuosius kursus“ 1919–1920 m., darė įtaką Vyriausybei ir Steigiamojo Seimo parlamentarams rasti bendrą sutarimą dėl Lietuvos universiteto atidarymo Kaune 1922 m.
10 The impact of COVID-19 on income and employment: policy responses and a subjective assessment by the Lithuanian population of the measures appliedItem type:Publication, research article[2022][S1][S002,S005][18] ;Brazienė, Rūta ;Lazutka, Romas; Journal of Baltic studies. Portland : Taylor & Francis, 2022, vol. 53, iss. 1., p. 119-13627Scopus© Citations 1 Lietuvos piliečių parama Suomijai Žiemos kare, 1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 12 dItem type:Publication, [Assistance of People of Lithuania to Finland in the Winter War, 30 November 1939 – 12 March 1940]research article[2021][S1a][H005,S002][26]Istorija. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2021, vol. 123, no. 3., p. 96-121Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos piliečių pozicijos ir veiksmai dėl Žiemos karo, išskiriami jų teiktos paramos Suomijai tipai to meto lietuviškos medijos kontekste. Šio straipsnio naujumą atspindėtų du aspektai: 1) dalies Lietuvos piliečių veiksmai padėti Suomijai kare su Sovietų Sąjunga prieštaravo Lietuvos vyriausybės neutralumo politikai. Tai rodo, kad visuomenėje nebuvo bendro požiūrio, o kai kurių piliečių aktyvi prosuomiška pozicija sudarė galimybę nagrinėti Lietuvos politiką dėl SSRS ir Suomijos konflikto mikrolygmeniu, t. y iš individualios perspektyvos; ir 2) Lietuvos piliečių parama Suomijai kare su SSRS nagrinėjama ir vertinama kaip pilietiškumo išraiška to meto autoritarinio režimo šalyje, nes reikėjo užimti aktyvią pilietinę poziciją, kuri nesutapo su Lietuvos vyriausybės politika.
2 Šeimyninis konfliktas XVIII amžiaus Vilniuje: bandymas nunuodyti profesorių Žaną Emanuelį Žiliberą 1782 mItem type:Publication, research article[2019][S4][H005,H004][23] ;Burba, DomininkasLietuvos istorijos metraštis = The Year-book of Lithuanian History = Jahrbuch für litauische Geschichte. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019, [t.] 2., p. 89-111Straipsnyje analizuojamas vieno žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusių ir Lietuvos vyriausioje mokykloje dėsčiusių mokslininko botaniko prancūzo Žano Emanuelio Žilibero gyvenimo epizodas - bandymas jį nunuodyti 1782 m. Remiantis teisminėmis bylomis ir profesoriaus bei jo žmonos asmenine korespondencija, atkuriamos pasikėsinimo detalės ir reakcija į šį įvykį.
8 Eglė Bendikaitė, Sionistinis sąjūdis LietuvojeItem type:Publication, review article[2007][C4][H005][4]Lithuanian historical studies. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2007, Vol. 12., p. 141-14413