Academic OneFile

I tipo cukrinis diabetas – tai viena iš labiausiai paplitusių lėtinių vaikų ligų, išsivystanti dėl insulino trūkumo, kurį lemia insuliną gaminančių kasos beta ląstelių pažeidimas ir destrukcija. Vaikams, kurie suserga I tipo cukriniu diabetu, svarbi gera ligos kontrolė, kadangi nuo ligos kontrolės žinių, įgūdžių ir nuostatų priklauso, ar vėlesniame amžiuje atsiras kitų organų pažeidimų, ar kils komplikacijų, kurios dar labiau sutrikdys vaiko sveikatos būklę. Cukrinis diabetas sukelia ne tik endokrininės sistemos ir įvairių organų pažeidimus, tačiau ir tam tikrų organų nepakankamumą. Tyrimo tikslas – atskleisti I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų ligos valdymo patirtį. Tyrime taikyti metodai: teoriniai – mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai – duomenų rinkimui naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 7 vaikai, jų amžius nuo 12 iki 16 metų. Tyrimu nustatyta, kad I tipo cukrinis diabetas pakeičia vaikų ir tėvų gyvenimą, atsiranda papildoma atsakomybė valdant ligą – gliukozės kiekio kraujyje sekimas, insulino leidimas, tinkama mityba. Šios priemonės padeda ne tik tinkamai valdyti ligą, bet ir išvengti įvairių komplikacijų, susijusių su cukriniu diabetu. Tyrimu atskleista, kad vaikams, kurie serga cukriniu diabetu, svarbūs yra šie ligos valdymo komponentai: teisingas insulino leidimas, tinkamas maisto produktų vartojimas, savo organizmo jausenos pokyčių atpažinimas, laiku ir staigi, neatidėliotina reakcija į pokyčius, įgalinanti suvaldyti hipoglikemiją ir hiperglikemiją bei technologijų pasitelkimas ligos suvaldymui. Ūmių būklių atpažinimas padeda vaikui išsiugdyti ligos valdymo gebėjimą suvokti organizmo siunčiamus signalus ir tinkamai reaguoti į juos. Žinodamas, kad gali prisidėti prie geresnės sveikatos būklės išsaugojimo ir ligos kontrolės, vaikas gyvena visavertį, kokybišką ir visa apimantį gyvenimą.

Challenges when many people moved their jobs from the office to home because of COVID-19 pandemic restrictions have put stress on employees’ daily routine and professional lives. This article investigated the experience of individuals working not at the office and disclosed consequences of occupational stress such as mental and physical exhaustion, social deprivation, decreased work commitment, professional cynicism, and professional burnout. The preliminary study was based on a survey of 202 employees in Lithuania who were teleworking from home throughout the pandemic. According to the results, it can be assumed that teleworking had rather negative effects on employee wellbeing, as many teleworkers tended to suffer mental and physical exhaustion and social deprivation when working from home within pandemic. The psycho-emotional state of employees seems to be a key factor influencing the intellectual resources of an organization in a period of uncertainty

Sveikatos priežiūros įstaigos komanda sudaryta iš skir­tingų profesijų atstovų, kurie bendradarbiaudami suku­ria aukštą darbo efektyvumą, todėl šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas yra svarbus, siekiant už­tikrinti kokybišką pacientų slaugą. Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti pirminėje svei­katos priežiūroje dirbančių šeimos gydytojų ir bendruo­menės slaugytojų komandinio darbo galimybes, kadangi šių specialistų glaudus bendradarbiavimas padeda koky­biškiau spręsti pacientų sveikatos priežiūros problemas ir didina atliekamo darbo efektyvumą. Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse: EBSCO, Google Scholar, PubMed. Tyrimo metu buvo naudoja­mas turinio analizės metodas. Tyrimo problema – šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo gerinimo poreikis pirmi­nėje sveikatos priežiūroje. Tikslas – apžvelgti pirminės sveikatos priežiūros šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio bendradarbiavimo galimybes. Tyrimo metu paaiškėjo, kad komandinio darbo sveiktos priežiūroje efektyvumas yra svarbus ir neatsiejamas kas­dienėje veikloje, nes tai laiduoja ne vien pacientų prie­žiūros, bet ir jų gydymo kokybę. Organizuojant bendrą pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančių šeimos gydy­tojų ir bendruomenės slaugytojų komandinį darbą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas nuolatiniam komandos narių tobulėjimui, tačiau nepakankamas gydytojų ir bendruo­menės slaugytojų pasiruošimas bendradarbiauti, netin­kama ankstesniojo bendradarbiavimo patirtis, laiko sty­gius, apmokėjimo ir kitos problemos kartais turi neigiamą poveikį medikų bendradarbiavimui ir kokybiškam paci­entų sveikatos priežiūros problemų sprendimui. Bendruo­menės slaugytojai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, turėtų turėti aiškiai apibrėžtas funkcijas, kurios atitiktų jų turimą išsilavinimą ir kompetencijas. Todėl pirminėje sveikatos priežiūroje iš esmės turi būti daugiau dėmesio skiriama teisinei bazei, įvardijančiai profesinius vaidme­nis, stiprinamas slaugytojo profesinis identitetas ir didi­namas jo pareigų bei atsakomybių aiškumas.

Tema ypač aktuali šiuo metu, nes vis dažniau nustatomi ultravioletinių spindulių (UV) sukelti pažeidimai, ku­rie atskleidžia nerūpestingą odos priežiūrą. Ilgesnė UV spindulių poveikio trukmė spartina odos fotosenėjimą, nepriklausomai nuo odos fototipo. Esant netinkamam SPF faktoriui, apsauginių priemonių naudojimas, ypač sezoninis, skatina raukšlių atsiradimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti respondentų požiūrį į ultra­violetinių spindulių poveikį odai bei jų sprendimą naudoti apsaugines priemones. Tyrimo metodai. Tyrimo duomenų surinkimui parengta anketinė apklausa, kuri paskelbta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt, 2021 metais. Apklausti 209 responden­tai. Anketoje buvo renkami duomenys apie odos fototipą, ultravioletinių spindulių poveikį odai, jų trukmės laiką, odos pokyčius, apsaugos priemonių naudojimo dažnį. Rezultatai. Nustatyta, kad 44,9 proc. apklaustųjų turi III odos fototipą – kreminio baltumo oda, plaukų ir akių spalva gali būti įvairi. Dažnai oda nudega 26,8 proc. respondentų, kurie turi II odos fototipą. 6,1 proc. res­pondentų oda visada nudega, parausta, bet neįdega. Dėl darbo pobūdžio 3–4 val. ar visą dieną tiesioginį UV spindulių poveikį patiria 14 proc. apklaustųjų, 16 proc. apklaustųjų naudojasi soliariumo paslaugomis vieną ar daugiau kartų per savaitę. Neigiamą UV poveikį – nuo­vargį, odos nudegimus jaučia 20 proc. respondentų. Ap­sauginių priemonių nuo UV spindulių nenaudoja 51 proc. apklaustųjų, 49 proc. apklaustųjų odos apsaugą naudoja. Išvados. 1. Dėl darbo pobūdžio, apie pusė apklaustųjų patiria ultravioletinių spindulių tiesioginį poveikį, di­desnė jų dalis ignoruoja odos apsaugos priemonių svarbą. Pastebėti neigiami odos pokyčiai: paraudimas, pigmen­tacija, gilesnės mimikos raukšlės. 2.Trečdalis, apklaus­tųjų (jaunesnio amžiaus) kartą per savaitę naudojasi iki 10 min. trukmės soliariumo procedūromis. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad soliariumo procedūros kompensuoja vitamino D trūkumą organizme. 3.Penk­tadalis apklaustųjų apsirūpina apsauginėmis priemonė­mis parduotuvėje, ar turguje, bet nesureikšmina saulės apsaugos faktoriaus (angl. Sun Protection Factor, SPF) poveikio, nes trūksta informacijos apie šio faktoriaus reikšmę. Šeštadalis naudoja apsaugines priemones tuo­met, kai oda patiria matomus sužalojimus.

COVID-19 pandemija kelia didelę grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros specia­listai yra svarbi grupė žmonių, kuriai pandemijos aplin­kybėmis tenka susidurti su daugybe iššūkių. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe stresinių situacijų, tokių kaip pervargimas, naktinis darbas, spartus darbo tempas, atsa­komybė už paciento sveikatą ir kita. COVID-19 pande­mija kelia papildomus reikalavimus ir taip daug pastangų reikalaujančiai slaugytojo profesijai. Remiantis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, sie­kiama išanalizuoti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 in­fekcija sergančiais pacientais, psichoemocinius patyrimus. Kokius psichoemocinius pokyčius jaučia slaugytojai? Tyrimo tikslas − išnagrinėti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemo­cinius patyrimus. Metodai. Pasirinktas tyrimo tipas – tiriamoji apžvalga. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos PubMed bei Go­ogle Scholar duomenų bazėse. Taikant visus atrankos kriterijus pagal paieškos sąvokas, rasti 88 straipsniai. Pagal pavadinimus atrinktos 27 publikacijos, iš kurių 12 atmestos, kurių santraukų turinys neatitiko analizuoja­mos temos. Pašalintos skirtingose duomenų bazėse pa­sikartojančios publikacijos. Literatūros analizei atrinkti 5 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiš­kinta, kad slaugytojai patiria ne tik psichologinį stresą, bet kenčia nuo psichologinio distreso, patiria baimės ir nerimo jausmą dėl nežinomybės. Dalis slaugytojų kenčia nuo miego sutrikimų. Analizuojant mokslines publika­cijas pastebėta, kad išlieka didelis poreikis tokių tyrimų ir ateityje, siekiant išsaugoti sveikatos priežiūros speci­alistų psichoemocinę gerovę.

Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.

This article explores the impact of government financial support on the financial performance and other indicators of small businesses in Lithuania. To achieve the objective of the paper both survey method and statistical analysis are used. Research results provide evidence that there exists a statistically significant relationship between the magnitude of financial support and the financial indicators of SMEs. The impact of financial support on business performance in selected areas is stronger with an increase in the size of SMEs. This paper contributes to a better understanding of what kind of financial support and what features of aid recipients make the financial support more effective in the context of Lithuania's specific business and institutional environment.

The goal of the current study is to highlight the factors that could affect retail food prices and develop an econometrical model for estimating the level of the impact of the identified factors. The research covers the period from 2016 to 2018. Multiple regression modelling is used for model creation. The outcomes mad available evidence that the factors most affecting the prices are the monthly average price of food product and yield of the agricultural subsector providing main stock for the food product. The current research contributes to the scientific literature by showing that retail food prices could be estimated for the short-term period. The limitation of the research is that the developed econometric models are adequate for the Lithuanian market and ought to be modified if applied in other markets.

Slaugytojai, studijuodami išplėstinės praktikos slaugą, susiduria su profesine resocializacija, o profesijos naujumas kelia didelius iššūkius ir reikalauja nuolatinio tobulinimo naujo vaidmens kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Prieš integruojant išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo (IPAITS) vaidmenį į komandinį darbą, svarbu paruošti stiprius klinikinius specialistus, kurie turėtų gilesnių žinių, aiškiai žinotų savo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje bei turėtų tvirtą klinicisto požiūrį. Tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, apžvelgti išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo integravimą į ūminės priežiūros komandas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vyko Medline, Google Scholar duomenų bazėse ir eLABa bei Cochrane talpyklose, naudojantis Vilniaus universiteto prieiga. Analizuojami straipsniai buvo skirstomi į tris pogrupius pagal išsikeltus uždavinius. 1. Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) IPAITS komandos darbą papildo teikdamas į pacientą orientuotą, mokslu grįstą medicininę priežiūrą pacientams, taip užtikrindamas geresnę sveikatos priežiūros kokybę ir sumažindamas darbo krūvį kitiems komandos nariams. Operacinėse (OP) IPAITS gali padidinti darbo našumą, dirbdamas savarankiškai pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo sudarytą anestezijos planą, gydytojui prižiūrint. 2. Veiksniai, trukdantys sklandžiai integruoti IPAITS į RITS ir OP komandas. 3. Išplėstinės praktikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo bendradarbiavimo galimybės. Rezultatai. IPAITS vaidmuo RITS ir OP komandose formuojasi atsižvelgiant į kvalifikacinius komandos narių laipsnius, vidaus dokumentuose aprašytas pareigybes ir funkcijas bei komandos susitarimus. Siekiant sėkmingai integruoti IPAITS specialistą, pagrindinės problemos kyla dėl profesinio pasitikėjimo trūkumo, prasto IPAITS vaidmens išgryninimo, skirtingų išsilavinimo reikalavimų bei slaugytojų nomenklatūros skirtumų tarptautiniu mastu. Pastebėta, kad tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybės yra palankesnės esant pozityviam komandos narių požiūriui.

Ekstremalios situacijos metu poreikis efektyviai valdyti situaciją nulėmė poreikį keisti ir iš esmės vykdyti teisinį reguliavimą. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi sprendimai, kuriais buvo siekiama perorganizuoti ir plėtoti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos metu, įvertintos teisinės priemonės, užtikrinusios šių paslaugų prieinamumą ir saugą.